Tokie susitikimai, pabrėžė G. Nausėdos patarėja – tik pradžia, siekiant susitarti dėl pokyčių švietimo sektoriuje.

Partijų ir Seimo atstovai taip pat pasidžiaugė, kad, jų nuomone, išsigryninti bendruosius nuomonių taškus yra įmanoma ir pabrėžė – nacionalinis švietimo susitarimas yra reikalingas.

„Tikimasi, kad viena ar kita forma sprendinių bus ieškoma – tai atsiras esant švietimo, mokslo bendruomenės ir politinių partijų dialogui. Matant tokių jungiančių susitikimų prasmę, panašiam formatui į Prezidentūrą ieškoti bendro vardiklio toliau pakviesime ne kartą švietimo, mokslo bendruomenę ir politines partijas“, – po G. Nausėdos susitikimo su švietimo bendruomene ir partijų atstovais spaudos konferencijoje sakė S. Šulcė.

Jos teigimu, apie nacionalinį švietimo susitarimą nebuvo kalbėta, nes, anot S. Šulcės, tai tėra forma, kur nuguls visi sutarti principai.

„Susitikimo metu specialiai nacionalinio švietimo susitarimo klausimo nelietėme, konstatuodami, kad nacionalinis švietimo susitarimas tėra forma, įrankis tam, kad nugultų patys svarbiausi dalykai ir spręstini klausimai švietime. Tuos klausimus, bendrą vardiklį arba tiesiog principus, dėl kurių reikia ir būtina susitarti dabar ir konstatavome, analizavome detaliau susitikimo metu“, – kalbėjo G. Nausėdos vyr. patarėja.

„Susitarėme, kad susitarti dėl principų yra tikrai esminis reikalingas dalykas ir paieškos susitarimo dėl principų turi vykti ir gali vykti“, – pridūrė ji.

Susitarėme, kad susitarti dėl principų yra tikrai esminis reikalingas dalykas ir paieškos susitarimo dėl principų turi vykti ir gali vykti.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Sergėjus Jovaiša, paklaustas, ar nacionalinis švietimas apskritai yra reikalingas, atsakė teigiamai.

„Vyriausybė yra pateikusi projektą ir prie jo kviečia jungtis visoms jėgoms. Kol kas mums Seime dar nepavyko tai padaryti, nežinau, ar pavyks tai padaryti – prisijungti visoms proporcingai jėgoms, bet aš turiu kažkokią viltį“, – po susitikimo su G. Nausėda spaudos konferencijoje sakė S. Jovaiša.

„Absoliučiai reikalingas politinių jėgų susitarimas, nes švietimas nėra vienos partijos (...) nuosavybė. Tai žiūrint į akis vienas kitam ir suprantant, kad mes dirbame dėl vaikų, dėl ateities, mums reikėtų šitą susitarimą padaryti, bet visada yra žmonės, jų nuomonės, situacijos“, – pridūrė parlamentaras.

Tuo tarpu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, suabejojusi šios Vyriausybės kokybišku darbu, vis dėlto pažymėjo, kad bendri švietimo atstovų, šalies vadovo bei partijų atstovų pokalbiai veda galutinio rezultato link.

„Aš manau, kad atradus bendrus taškus ir tokie pokalbiai veda į bendrų taškų išsigryninimą. Manau, kad opozicija, turime savo formatą Seime ir dirbame prie šito susitarimo, irgi turėsime ką pasiūlyti. Kuo daugiau diskusijų, dėmesio šitai temai, tai tuo kokybiškesnis, tikėtina, gausis galutinis rezultatas“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Tuo metu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pareiškė apmaudą dėl susitikime nedalyvavusio Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus. Vis dėlto, jos teigimu, tokie susitikimai parodo, kad partijos susitarti gali dėl daugelio dalykų.

„Tai, kas šiandien buvo, yra puikus pavyzdys, kai politinės partijos gali atsitraukti nuo savo raudonų linijų ir pradėti kalbėtis, dėl ko galime sutarti. Didelei nuostabai galiu pasakyti, kad tų sprendimų, dėl kurių mes galime sutarti, iš tikrųjų yra labai daug. Ką šiandien išsinešu – tai, kad gana jau biurokratijos švietime, turime pagaliau bendrąjį lavinimą orientuoti į moksleivį“, – pridūrė A. Armonaitė.

Susitikime su G. Nausėda dalyvavo atstovai iš šių švietimo ir mokslo bendruomenių: Lietuvos mokslo tarybos, Mokslų akademijos, Švietimo tarybos, Savivaldybių asociacijos, Mokyklų vadovų asociacijos, Universitetų rektorių konferencijos, Kolegijų direktorių konferencijos, Studentų sąjungos.