Taip šalies vadovas komentavo penktadienio vakarą pateiktą naują pasiūlymą dėl 2021-2027 metų ES biudžeto, kuriame tiesioginėms išmokoms papildomai buvo numatyti 2 mlrd. eurų.

„Visa reikalo esmė, kad dabar truputį pakrapijama visiems. Numatyta daugiau lėšų tiesioginėms išmokoms, tačiau nepateikta pasiūlymų konkrečioms valstybėms“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda pasibaigus ES viršūnių susitikimui.

„Pateiktas kol kas tik bendrasis pasiūlymas, įtariu, kad tai vėl yra tas pats principas, kur po procentą ar du primetama visiems – bet tai būtent yra tai, prieš ką mes kovojome – prieš nelygias sąlygas žemdirbiams įvairiose ES valstybėse“, – pridūrė prezidentas.

„Jei mes taip elgsimės, konvergencijos nebus niekada (…). Tikrai kovosime, tikrai stengsimės parodyti tai, kaip mūsų prioritetą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, kai ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.

Pagal paskutinius Europos Komisijos pasiūlymus, Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos pamažu augtų nuo 2022 metų, kol 2027 metais pasiektų 78 proc. ES vidurkio.

Lietuvos derybininkai siekia, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų, o prie vidurkio artėtų spartesniu tempu.

196 eurų tikslas buvo numatytas prieš septynerius metus suderėtame biudžete. Briuselio pareigūnai teigia, kad jis nepasiektas, smarkiai išaugus dirbamos žemės plotams.

Siekdami spartesnio išmokų augimo, ketvirtadienį protesto akciją Briuselyje surengė daugiau kaip pusantro šimto ūkininkų iš Lietuvos.

ES vadovai penktadienio vakarą daugiau kaip parą trukusias derybas dėl biudžeto baigė neradę susitarimo. G. Nausėda sako tikįs, kad sprendimas bus priimtas per artimiausią mėnesį, blogiausiu atveju – per du mėnesius.