Kino kūrėjai filmuoja ir rudeniui suplanuotas scenas, ir dėl karantino sustojusius, o dabar atnaujintus projektus.

Tikimasi, kad toks intensyvus ir darbingas ruduo įneš balanso bei optimizmo kino industrijai, kurios filmavimo darbai buvo visiškai sustabdyti nuo kovo mėnesio, sakoma Vilniaus kino biuro pranešime.

Pasak Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininko Kęstučio Drazdausko, pagal įvairius rodiklius kino industrijos apimtys šiemet smuko daugiau kaip 50 proc., tačiau šis ruduo tampa šiokiu tokiu išsigelbėjimu.

„Kino industrija kasmet sukuria vidutiniškai 2 tūkst. laikinų darbo vietų – ne tik kino industrijos profesionalams, bet ir aptarnaujančiam personalui – maitinimo kompanijoms, automobilių nuomos, apgyvendinimo, valymo paslaugų ir kitų reikalingų specialybių žmonėms. Šiemet sukurtų darbo vietų skaičius kol kas perpus mažesnis. Filmų skaičiumi, lyginant su pernai ir užpernai, mes irgi atsiliekame, bet dabar vyksta daug filmavimų, kurie, tikimės, leis kino industrijai užbaigti šiuos metus ne taip tragiškai. Filmavimo komandos darbams pradėjo ruoštis vasaros pradžioje, kai tik buvo leidžiama, ir nuo rugpjūčio, visą rudenį iki pat Šv. Kalėdų yra suplanuoti intensyvūs filmavimai, perplanuoti dėl COVID pandemijos“, – sako Vilniaus kino biuro direktorė Jūratė Pazikaitė.

Šiuo metu sostinėje filmuojami net trys Švedijos serialai: „Kai tiesa išaiškės“, „Neprarask budrumo“ ir „Netflix“ projektas darbiniu pavadinimu „Clark“, skelbiama Vilniaus kino biuro pranešime. Taip pat ką tik mieste prasidėjo tikra istorija paremto prancūzų filmo „Kompromat“ filmavimo darbai, filmuojami keli lietuviški filmai. Neseniai filmavimo darbus baigė komandos iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos.

„Nutraukti filmavimus – itin brangu. Įdėjome labai daug pastangų, bendradarbiavome su ministerijomis ir kitomis kultūros institucijomis, detaliai aptarėme sąlygas, kaip saugiai galime po karantino vėl leisti vykdyti filmavimus – tiek užsienio, tiek Lietuvos filmų kūrėjams. Norime leisti kino industrijos dalyviams lengviau atsikvėpti ir spėti kuo daugiau nusifilmuoti, kol sąlygos leidžia“, – trečiadienį sakė Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas K. Drazdauskas.

Švedų prodiuseris Peteris Onsmarkas pritaria, kad nutraukti filmavimus kainuoja itin brangiai. Todėl jie labai vertina šią galimybę filmuoti rudenį Vilniuje kartu su Lietuvos kompanija „Ahil films“.

„Ties filmu „Kai tiesa išaiškės“ su mumis dirba maždaug 80-ties žmonių iš Lietuvos komanda. Mes esame taip patenkinti Lietuvos kolegų darbu, kad planuojame atvežti čia filmuoti dar bent du naujus kino projektus“, – trečiadienį sakė Švedijos kompanijos „Yellow bird Sweden“ prodiuseris P. Onsmarkas.

Vilniaus kino biuro direktorė J. Pazikaitė pasakojo, kad dar niekada Vilniuje vienu metu nebuvo filmuojama tiek daug detektyvinių ir kriminalinių filmų bei serialų, o juose dažnai prireikia eksterjero scenų, viešųjų erdvių. Todėl sostinės gatvėse galime dažnai išvysti filmavimo komandas, filmuojančias gatvėse ir miesto viešosiose erdvėse, vykdant trumpalaikius eismo ribojimus ar uždarant gatves.

Po karantino atnaujinus filmavimo darbus, kino industrijoje atsirado nauja pareigybė – sveikatos ir saugumo vadovas, kuris perplanavo kino komandų darbą taip, kad šios išvengtų būtinų kontaktų, ir, kam nors susirgus COVID-19, netektų nutraukti visos komandos darbo, o tik konkrečios kolegų grupės.

„Dabar filmavimai padalinti zonomis ir spalvomis – „mėlynas“ komandos narys nesusitiks su „geltonu“ – visaip siekiama išvengti rizikos užsikrėsti. Ėmėmės visų bendrųjų ir mūsų industrijai specifinių saugumo garantijų“, – sakė K. Drazdauskas.

Pasak jo, skaičiuojama, kad pernai užsienio ir koprodukcijos filmų kūrėjai Lietuvoje „paliko“ daugiau kaip 26 mln. eurų. Šiemet skaičiai bus žymiai mažesni, tačiau juntama kino industrijos nauda šaliai: į šalies biudžetą grįžta sumokėti mokesčiai, didelių filmavimo komandų apgyvendinimas prisideda prie nekilnojamojo turto rinkos pagyvinimo ir pan.

Pasak J. Pazikaitės, užsienio kino kompanijos Vilnių ir Lietuvą iš esmės renkasi dėl trijų priežasčių derinio: tai – mokestinė paskata kinui, profesionalios specialistų komandos ir lokacijų įvairovė.

„Be to, skandinavams ir kitiems europiečiams patogus susisiekimas su Vilniumi, miesto masteliai leidžia atskridus jau po poros valandų sėdėti grimerinėje ir būti pasiruošus darbui. Todėl išvardinti dalykai susideda į bendrą paketą, kuris pasidaro patrauklus kino kūrėjams“, – sako J. Pazikaitė.