„Smulkus ir vidutinis verslas tikisi, kad nebus labai didelių permainų (...) ir kad bus dialogas, bus tariamasi ir bus numatoma, kas atlikus vieną ar kitą veiksmą ir padarius tam tikrus sprendimus, lauks smulkaus ir vidutinio verslo Lietuvoje. Norėtame racionalaus, protingo požiūrio į smulkų ir vidutinį verslą ir galimybės įveiklinti regionuose žmones, o ne mokėti jiems tą vadinamąją pašalpą, kurią aš vadinu išmalda“, – Eltai sakė tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

Ji taip pat akcentavo, kad Seimas naujoje kadencijoje turėtų priimti mažiau įstatymų.

„Per 30 nepriklausomos Lietuvos metų pridėtinės vertės mokesčio įstatymas keitėsi 800 kartų, tai kas gali suskaičiuoti, kas gali vykdyti ir pagal jį veikti... Pokyčiai turėtų atsirasti vieną kartą per kadenciją. Turėtų būti ne 2 tūkstančiai (priimtų – ELTA) įvairių įstatymų, kurių niekas nežino, o 50, kaip normaliose demokratijose“, – sakė D. Matukienė.

Pasak jos, smulkiajam ir vidutiniam verslui taip pat yra svarbus administracinės naštos mažinimas.

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiausia mandatų – 50 – būsimajame Seime turės konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatus, socialdemokratai – 13 mandatų, Liberalų sąjūdis – irgi 13, Laisvės partija – 11, Darbo partija – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdarbiečiai turės po 3 mandatus, po 1 mandatą turės Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Laisvė ir teisingumas“.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pirmadienio naktį paskelbė bendrą deklaraciją dėl koalicijos formavimo pradžios.