Į kiekvieną naują parodą galima pažiūrėti kaip į baltą lapą, atsiribojant nuo išankstinės nuomonės, vertinimo, į galerijos erdvę įžengti tarsi ir pats būtum baltas lapas. Tai galėtų tapti eksperimentu, kurio rezultatai būtų naudingi ieškant ryšio su autoriumi, jo darbais, laikinai perimant kūrėjo pasaulio matymo ir suvokimo perspektyvą, pasinerti į dialogą su juo. O gal, priešingai, į prasmingą tylą. Atsiriboti ir leistis į patyrimų kelionę nelengva, nes nežinoti, kas laukia, – rizikinga. Tačiau juk ir gyventi yra rizikinga, ar ne?