Kauno arkivyskupijos „Caritas“ humanitarinės pagalbos centro darbuotojai Kseniia tenka išgirsti ir labai skaudžių istorijų – dauguma į centrą atėjusių ukrainiečių būna ką tik atvykę į Lietuvą iš karo niokojamos šalies.
Įsibėgėjo iniciatyva „Pakviesk kaimyną ukrainietį pusryčių“, dar kartą sutelkusi Lietuvos gyventojus, norinčius padėti į šalį atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos.
Mokamas mažesnis atlyginimas, nei pažadėta, darbo sutartis pasirašo nesuprantama kalba, tad nežino net, kas jose, dirba nelegaliai – tai tik keletas karo pabėgėlių iš Ukrainos skundų. Kokios dar problemos juos atgena pas darbo inspektorius, LNK žurnalistė teiravosi Darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vadovo Vytauto Ročio.
Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovės Romenos Savickienės ir jos kolegų pagrindinė misija iki karo Ukrainoje buvo skleisti žinią turistams apie uostamiestį, kad jie vėl norėtų čia sugrįžti. Tačiau į Lietuvą plūstelėjus pabėgėliams, viskas pasikeitė. Turizmo centro darbuotojams teko ir visai nauja patirtis – priimti ne turistus, o savo namų netekusius ukrainiečius. Nepaisant skaudžių priverstinės viešnagės aplinkybių, Klaipėdą jie nuo šiol prisimins šilčiausiais žodžiais.
Pavasarį šalį užplūdę karo pabėgėlių srautai jau praeityje. Dabar į Lietuvą atvyksta vos keli šimtai ukrainiečių per parą. Vieni džiaugiasi saugiu prieglobsčiu mūsų šalyje, o kiti vyksta atgal į gimtinę, praneša LNK.
Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, šią šalį paliko daugiau kaip šeši milijonai pabėgėlių, ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra.
Austrija dar šešiems mėnesiams pratęsė kontrolę pasienyje su Vengrija ir Slovėnija – šįsyk dėl pabėgėlių iš Ukrainos judėjimo ir su tuo susijusiu „antrinės rizikos potencialu“.