Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis.
Lietuvos valdžios skola pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 26,2 mlrd. eurų ir sudarė 38,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, rodo preliminarūs Eurostato duomenys.
Vis daugiau lietuvių ima nusivilti tiek nacionalinės valdžios, tiek Europos Sąjungos (ES) atsaku į Rusijos karą Ukrainoje, rodo Eurobarometro duomenys.
Kai prasidėjo karas Ukrainoje, visa Lietuva pajuto didelį nerimą. Kai pasišneki su pažįstamais, draugais, kaimynais, visi, lyg susitarę, kartoja tą patį: "nemiegame naktimis", "išgyvename stresą", "jaučiame nerimą", "kankina baimė".
Įvykiams Ukrainoje ir toliau aštrėjant, Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Lietuvos prezidentą, Seimą ir Vyriausybę, ragindama Lietuvą demonstruoti aiškesnę lyderystę, taikant sankcijas Rusijai.
Seimas, pasiraitojęs rankoves, puolė gerus darbus daryti. Padailins vieną kitą įstatymą ir elektros kaina buitiniams vartotojams nuo sausio didės vos 21 proc., dujų kaina virykles turintiems žmonėms – vos 20 proc., dujomis šildantiems namus – tik 30 proc. Vienok, kokie mielaširdingi žmonės tame parlamente. Jei ne beribis jų gerumas, nepriėmus teisės aktų pataisų elektra kai kam net dvigubai pabrangtų, dujos pietums virti – 51 proc., dujos šildyti – 83 proc.
Centro-dešinės valdančioji dauguma ir Vyriausybė yra geriausia, kas galėjo nutikti su tiek skirtingų iššūkių pastaruoju metu susidūrusiai Lietuvai, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Kol feisbuko fauna žvygavo dėl Stambulo konvencijos ir ginčijosi, ar „piderasus“ galima vadinti iškrypėliais, naujoji valdžia baigė nupinti antros naktinės reformos kilpą. Valdančiųjų planuose – ne tik labiau smaugianti būsto šildymo našta, bet ir gerovės valstybę įkūnysiančios formulės įgyvendinimas: „geriausias standartas – visuotinis CO2 emisijos mokestis“.