Vėlyvą rytmetį nuo patiestų ant grindų čiužinių keliasi žmonės, apsitvarko, pusryčiauja. Jie – karo pabėgėliai iš bombarduojamų Ukrainos regionų. Tuo pat metu už sienos vyksta spektaklis, girdisi vaidinančiųjų balsai. Pradeda gausti oro pavojaus sirena, visi nusileidžia į rūsį. Čia jau susirinkę miestelėnai su vaikais. Aktoriai tęsia pasirodymą slėptuvėje, improvizuoja ir linksmina mažuosius. Taip pastaraisiais mėnesiais atrodo Lvivo lėlių teatro kasdienybė.