Kam sovietmečiu teko išgyventi vaikystės džiaugsmus, gerai prisimena tokį paslaptingą ritualą – "sekretą". Tereikėdavo susirasti stiklo šukę, po ja padėti kokią gėlytę ir visą tą grožį lengvai užpilti žeme.
Mergaitės varžydavosi, kurios "sekretas" gražesnis, ieškodavo įdomesnių objektų, kuriuos galima būtų pakišti po stiklu. O įdomiausia būdavo, paslaptį užkasus, ateiti jos ieškoti kitą dieną. Koks jaudulys apimdavo, kai tiksliai neatsimindavai, kurioje vietoje ji slepiasi. Gal "sekretą" kas iškasė? Juk jis toks mažas – tik kokio sprindžio dydžio