Finansų ministerija siūlo griežtinti atsiskaitymus, susijusius su lošimais ir loterijomis, bei įteisinti mokėjimų blokavimą. Finansų įstaigas siekiama įpareigoti stebėti, ar klientų mokėjimai internetu arba mokėjimo kortele vyksta į legalias įmones, kurių sąrašą sudarytų rinkos reguliuotojas.
Vyriausybė trečiadienį nepritarė Seimo nario Justo Džiugelio siūlymui už raginimus lošti ir neteisėtai organizuojamus azartinius lošimus taikyti ne tik baudas, bet ir laisvės atėmimą iki ketverių metų.
Lošimų priežiūros tarnybai nepavyko įrodyti, kad Kiurasao valstybėje registruota nuotolinių lošimų organizatorė „Usoftgaming“ ir jos valdoma mokėjimų įmonė „Pulsion Processing“ Lietuvoje rengė nelegalius lošimus, galutinai nusprendė teismas.
Nelegalių lošimų mastas Lietuvos internetinių azartinių lošimų industrijoje siekia apie 25 proc., o nelegaliose svetainėse turinčių žaidimo patirties dalis siekia 69 proc., rodo naujausias tyrimas.
Prieš kiek daugiau nei dvidešimt metų Lietuvoje buvo legalizuoti azartiniai lošimai, bet nelegali rinka klesti. Legalių lošimų rengėjai neveiksnumu kaltina Lošimų priežiūros tarnybą (LPT).
Už neteisėtai organizuojamus azartinius lošimus ir raginimą lošti siūloma taikyti ne tik baudas, bet ir laisvės atėmimą iki ketverių metų. Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti tokias Baudžiamojo kodekso pataisas.
Didžioji dalis azartiniuose lošimuose dalyvaujančių šalies gyventojų vis dėlto negeba atskirti nelegalių lošimų portalų nuo legaliai veiklą šalyje vykdančių bendrovių. O tokio tipo nelegaliuose lošimuose gyventojus lošti skatina tai, kas šalyje yra griežtai draudžiama – akcijos, nuolaidos, dovanos. Tokius rezultatus atskleidė Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų kovą atlikta gyventojų apklausa.
Prieš dvejus metus Lietuvoje legalizuoti nuotoliniai azartiniai žaidimai. Vis dėlto rinkose nemažą dalį užima kaip grybai po lietaus dygstančios nelegalios svetainės. Kodėl jos klesti?