Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė, kad neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) 2020-2021 metais didėtų 100 eurų, kaip ir žadėta anksčiau, tačiau būtų sumažintos jo taikymo „lubos“.
Valdantiesiems siūlant 2020-2021 metais lėčiau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) linkęs pritarti parlamentaro Algirdo Butkevičiaus siūlymui to nedaryti.
Seime antradienį numatyta teikti buvusio Seimo nario, dabartinio europarlamentaro Stasio Jakeliūno ir kelių kitų parlamentarų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma lėčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant lėtinti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimo tempą, finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad dėl lėtesnio NPD didėjimo nukentėtų jaunos šeimos regionuose, todėl šiuo klausimu reikės ieškoti kompromisų.
Antradienį Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis ketina pateikti Seimui svarstyti rezoliucijos projektą.
Neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimo neturėtų būti atsisakoma dėl to, kad tai sumažintų valstybės biudžeto pajamas, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Opoziciniai konservatoriai siūlo Vyriausybei stabdyti neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimą 2020-2021 metais, nes dėl šio dydžio kėlimo biudžetas netektų daugiau kaip 300 mln. eurų pajamų per metus.
Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų pusantro karto padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį - minimalų mėnesinį atlyginimą gaunantiems žmonės šis dydis padidėtų nuo 200 eurų iki 310 eurų.
Politikų norą sparčiau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sieja su artėjančiais rinkimais.