Ne vienas lietuvis, išgirdęs menininkės Simonos Smirnovos pavardę, turbūt tik trūktelėtų pečiais. „Džiazuojanti kanklininkė iš Niujorko“, – telefono ekrane prisistato ji. „Labas rytas, o pas jus turbūt jau vakaras?“ – klausia, jaukiai įsitaisiusi su puodeliu arbatos ne tik kitapus ekrano, bet ir kitapus Atlanto.