Šeštadienio naktį „Taboo“ klube tarsi pakvipo gėlėmis, o Žolinė tarsi užbūrė visus švęsti ir linksmintis. Sausakimšame klube švytėjo akys, it šilkas viliojo merginų oda, o šypsenos skandino it niekada nesibaigsiantis Marianų lovys – povandeninė įduba Ramiajame vandenyne. Nuovargis, liūdesys, vienatvė akimirksniu ištirpdavo it ledukas, paliestas ugnies, ir „Taboo“ lankytojai tarsi naujai atgimdavo, pramerkdavo akis, o iš Londono ir Honkongo atvykusi kompanija verslininkų prisiekinėjo: „Mes čia dar būtinai sugrįšime!“