Per Kalėdas norisi dalintis gerumu. Bet juk gerumas nėra koks konkretus dalykas, kurį atėjus šventėms dalini kairėn ir dešinėn tarsi kokius saldainius – jis sklinda iš vidaus, tad nėra tik Kalėdų svečias, materialumo įgaunantis įvairių proginių paramos akcijų pavidalais. Egzistuoja be galo daug gerumo apibrėžčių, tačiau sutikus tokius žmones kaip menininkė Teresė Blažiūnienė jos, regis, tampa bereikšmės. O išklausius jos pačios pasakojamus gyvenimo istorijos fragmentus ir su kokia meile, atsidavimu, atsakomybe ir kruopštumu kūrė savąsias "Labanoro gėles", nejučia imi galvoti, kad ji ir yra pats tikriausias to mistinio gerumo pavidalas.