Oficiali statistika rodo, kad naujų ŽIV ir AIDS atvejų Lietuvoje šiek tiek mažėja. Tačiau tai nedžiugina žinant, kad pernai diagnozuoti šią ligą trukdė pandemija. Lietuva nepasiekė ir Jungtinių Tautų (JT) iškelto tikslo.
Pažadai apie vakcinas nuo COVID-19 pradėjo žadinti viltis praėjus vos keliems mėnesiams nuo tada, kai pasaulyje pradėjo plisti koronavirusas. Tai kodėl dešimtmečius trunkantys ŽIV/AIDS moksliniai tyrimai padarė tiek mažai pažangos kuriant skiepą, kuris padėtų išvengti ligos, 2020 metais nusinešusios apie 680 tūkst. gyvybių?
Koronaviruso pandemija turi katastrofiškų padarinių kovai su kitomis mirtinomis ligomis. Tai trečiadienį Ženevoje pareiškė Globalus kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondas. Dėl pandemijos ypač sumažėjo nuo AIDS ir tuberkuliozės gydomų pacientų skaičius, taip pat atliekamų testų skaičius. „COVID-19 pandemija 2020 metais turėjo pražūtingų padarinių kovai su AIDS, tuberkulioze ir maliarija“, – sakoma pranešime.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) stebėsenos duomenimis, pernai ŽIV ligos gydymas – antivirusinė terapija (ART) – iš viso Lietuvoje buvo skirta 1429 ŽIV užsikrėtusiems asmenims, tarp kurių vyrų beveik tris kartus daugiau nei moterų: atitinkamai 1 071 ir 358.
Šiemet per 11 mėnesių nustatyti 104 nauji ŽIV atvejai – 30 mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, antradienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).
Europos regione skaičius žmonių, kuriems diagnozuotas ŽIV, tebeauga, o dauguma atvejų diagnozuojami itin vėlai, kas rodo būtinybę atlikti daugiau tyrimų, ketvirtadienį skelbė dvi Europos sveikatos agentūros.
Jungtinės Tautos (JT) būgštauja, kad dėl koronaviruso krizės iki 2021 metų Afrikoje nuo AIDS ir susijusių ligų gali mirti 500 tūkst. žmonių. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir JT kovos su AIDS programos (UNAIDS), tai būtų dvigubai daugiau aukų, lyginant su 2018-aisiais.