Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga.
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius.
Valstybės gynimo tarybai (VGT) per ateinančius ketverius metus užsibrėžus gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė leidžia suprasti, kad tokius skaičius lėmė ir karinis patarimas.
Lietuvai per ateinantį penkmetį gynybai planuojant skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), premjeras Gintautas Paluckas sako, kad dalį tam reikalingų lėšų tikimasi padengti europiniais pinigais.
Valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tik iš nacionalinio biudžeto lėšų yra nerealu.
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius mechanizmus bei investuojant į vietinę karinės įrangos gamybą.
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog didesnis finansavimas gynybai ir dėl to anksčiau atliekami avansiniai mokėjimai už karinę techniką leidžia „nusipirkti laiko“.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad kitų metų biudžete numatyta daugiau galimybių skolintis gynybai, todėl krašto apsaugos finansavimas turėtų pasiekti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).