Mano nėščios draugės tėtis pasilenkia ir užriša jai batus. Tokį vaizdinį ištraukia atmintis, kai galvoju apie meilę, šeimą, brandą ir tėvus, kurių nebeturiu. Ne tiek svarbu, kad sūnus, kurio ji tada laukėsi, jau suaugęs, ir net nelabai svarbu, kad aš nesu įsitikinusi, ar pati mačiau šią sceną, ar man ją nupasakojo kita draugė. Dievas – detalėse.