Ispanijos pirmojo šių metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – 0,8 proc. solidesnis nei ankstesnių trijų mėnesių, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba INE.
SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir prognozuojant, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos prognozės – vienos geriausių Europos Sąjungoje (ES).
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu komponentu, šiemet stipriai patempsiančiu šalies ekonomiką į viršų.
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvoje žmonių lūkesčiai yra geri, tačiau tai gali pasikeisti kitais metais, nes didelė tikimybė, jog šalyje bus pakelti mokesčiai.
Europos Komisija ketvirtadienį pamažino tiek ekonomikos augimo, tiek infliacijos Europos Sąjungoje prognozes, perspėdama, jog virš ekonomikos vis dar tvyro geopolitinės rizikos, tokios, kaip karas Ukrainoje ir įtampą Vidurio Rytuose, šešėlis.
2023 metais Lietuvai patyrus švelnų ekonomikos nuosmukį, šiemet, atsigaunant išorės paklausai ir išliekant stipriai darbo rinkai, ekonomika grįš į augimo kelią, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Komercinis šalies bankas „Swedbank“ pagerino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę – anot jo, ekonomika augs 1,8 proc. Pernai lapkritį skelbta, kad augimas sieks 1,2 procento.
Valstybės kontrolė (VK) įvertino ir tvirtina Finansų ministerijos gruodžio pabaigoje paskelbtą 2023–2026 metų ekonominės raidos scenarijų. „2024 m. prognozuojame nuosaikų, 2 proc. nesiekiantį ekonomikos augimą“, – nurodė VK Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė-Duobienė.