Kovo 11-oji Lietuvoje jau kelinti metai iš eilės primena ne nepriklausomybės šventimą, o įvairių grupuočių tarpusavio santykių aiškinimąsi. Artėjant šiai iškiliai datai parodyti savo meilę tėvynei skuba visi, kas netingi, bet pastebimiausias – tautiniu save vadinantis jaunimas. Jie nesibodi rodyti savo meilės nacių simboliką primenančiais ženkliukais, skustomis galvomis ir kerziniais batais. Kita vertus, šie žmonės vis labiau primena laike pasiklydusius XIX a. antros pusės romantikus, tikinčius, kad, norint išsaugoti lietuvybę svarbiausia kalba, atgaivinti pagony

Referendumas dėl euro įvedimo – nuoširdus reikalas ar politinė savireklama? Greičiausiai abu dalykai. Šiaip jau Lietuvos patirtis liudija, jog referendumų visokiais klausimais iniciatoriai siekia, kad jie nepavyktų. Tad iš Rolando Pakso ir Viktoro Uspaskicho politinių stovyklų pasigirdę raginimai surengti referendumą nestebina. Aukščiausi valstybės vadovai suvokia, kad referendumas nebėra reikalingas. Ir Prezidentė, ir premjeras svarsto, kad reikėtų kitokiomis, paprastesnėmis, ne tokiomis aštriomis, priemonėmis aiškinti žmonėms, su jais kalbėtis, ruošti visuomenę

Recesijos šešėlis temdo Baltijos šalių kelią į euro zoną. Nepaisydamos net galimo milžiniško ūkio smukimo, Lietuva Latvija ir Estija neriasi iš kailio siekdamos kuo greičiau įsivesti bendrą ES valiutą. Apakinti euro spindesio Trys Baltijos šalys karpo savo biudžetus ir mažina išlaidas, tikėdamosi artimiausiu metu įsivesti eurą. Autoritetingas verslo savaitraštis "The Economist" klausia, ar tokia auka reikalinga? Užuot pasirinkusios valiutos devalvaciją ir siekusios necikliškos mokesčių politikos, Baltijos šalys bando didinti konkurencingumą mažindamos atlyginimu