Komunistinio režimo aukomis yra tapę apie 100 mln. žmonių, tarp jų ir 1941 m. birželio 14-osios tremtiniai iš Lietuvos. Jie 1942 m. iš Sibiro buvo nuplukdyti Lena prie Šiaurės ledjūrio.
Gedulo ir vilties dieną pačioje Klaipėdos širdyje, šalia paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ prie pakylos su įrengtu mikrofonu klaipėdiečiai stojo skaityti ištremtų ir pagal nuosprendį išvežtų mūsų šalies piliečių pavardžių. Tai buvo kasmet rengiama akcija, pavadinta „Atminties neištremsi“.
Raudonasis teroro režimas užsibuvo ir baigsis tik su galutine Ukrainos pergale, Lietuvai trečiadienį minint sovietų trėmimo aukų atminimą sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Tarptautinės Europos atminties ir sąžinės platformos atstovė, istorikė Monika Rogers apgailestauja, kad Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste trėmimai ir kiti nusikaltimai žmoniškumui vis dar nėra tik istorijos mokslo objektas.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen apgailestauja, kad sovietų nusikaltimai nesulaukė tokio griežto Europos ir pasaulio pasmerkimo kaip nacizmas.
Kasmet birželio 14-ąją minime Gedulo ir vilties dieną. Šią dieną 1941 metais Sovietų Sąjunga pradėjo masinį Lietuvos gyventojų trėmimą. Iš viso išvežta apie 131600 žmonių. Kviečiama nemokamai apsilankyti renginiuose Klaipėdoje, skirtuose sovietinio genocido aukoms – išgyvenusiems ir iš tremties negrįžusiems –.pagerbti ir prisiminti.
„Grįžo, negrįžo, likimas nežinomas…“ – šie žodžiai ir ištremtųjų į Rusijos platybes vardai bei pavardės šiemet birželio 14-ąją skambės ir Lietuvos šaulių sąjungos narių lūpose tiek Lietuvoje, tiek Europos Parlamente Strasbūre.
Birželio 14-osios renginiai šiemet Klaipėdoje sulaukė gausesnio dalyvių skaičiaus. Matydami naikinamą ukrainiečių tautą, lietuviai labiau susitelkė ir kartu prisiminė raudonojo maro atneštus skausmus.
Minint Gedulo ir vilties dieną, birželio 14-ąją, Klaipėdoje tradiciškai startavo politinių kalinių vardų ir likimų skaitymo akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Šią iniciatyvą organizuoja projektas „Misija Sibiras“.