Jei automobilių gamintojai ieškotų ilgaamžiškumo recepto, jie tai rastų „Plymouth“ modelio istorijoje. Vienas įspūdingiausių amerikietiškosios „Chrysler“ korporacijos flagmanų savo pėdsaką paliko ir Lietuvoje.

Kaunas neretai vadinamas lietuviškiausiu Lietuvos miestu. Vis dėlto nuo seno jame gyveno įvairių tautų atstovai, kalbėję skirtingomis kalbomis ir išpažinę savas religijas. Kaip Kauno lingvistinis portretas atrodė tarpukariu? Kada mieste ėmė dominuoti lietuvių kalba? Kaip Kauno kalbinį peizažą šiandien keičia naujausios imigracijos tendencijos?

Kultūros muziejus, arba Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto muziejus, Juozo Tumo-Vaižganto dar vadintas Rašliavos muziejumi, Kultūros spinta, pradėtas kurti 1923 m.: „Švietimo ministerijos rūmuose Duonelaičio g. Nr. 13, apačioje nuo š. m. kovo 12 d. funkcionuoja Humanitarinių mokslų fakulteto sudaromasis muziejėlis visokiai rašliavai laikyti“ („Vaižgantas. Raštai“, 11 tomas, LLTI, 1999, p. 389. Toliau – R11, 389). Taigi, pernai minėtas J. Tumo-Vaižganto įkurto Kultūros muziejaus šimtmetis.

Ant popieriaus, istorijos bendrojoje programoje, mokinių istorijos supratimas atrodo labai gražiai. Ugdome istorinę sąmonę, kurios pagrindas – svarbių valstybės lūžio momentų pažinimas ir interpretacija. Iki šios akimirkos viskas yra tvarkoje. Įtampa ima kilti tuo metu, kai pradedame kalbėti apie istorinio pasakojimo kūrimą. Nors švietimo biurokratai labai mėgsta žodį „atnaujinimas“, tačiau svarbu suprasti, kodėl kalbame apie svarbų lūžį istorijos supratimo raiškoje.