Štai poetė, bajorų giminės palikuonė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja, daugeliui labiau žinoma kaip Nacionalinė Vertybė, aną dieną prabilo baltosiomis eilėmis ir vėl liko nesuprasta. Ir ko čia stebėtis? Kai žmogų (baisu ir pasakyti – "juodą", o dar baisiau – "negrą") prilygini tupyklai, kitokios reakcijos tikėtis ir negali.
Ir tada jau niekas nebegirdės, kad tas lėktuvo bendrakeleivis (netikslinsime, kokios odos spalvos), kurį ponia taip negražiai pavadino, vienuolika valandų dvokė šlapimu, garsiai gadino orą, riaugėjo ir kitaip gaivaliojosi šalia t