Portalas „Alfa.lt“ skelbia, kad toliau tęsiasi verslininkės Ingos Budrienės ir kovotojo Remigijaus Viršilos ginčai. Naujausias ieškinys teisinėje odisėjoje – dėl tiesioginiame „TikTok“ eteryje išsakytų keiksmažodžių ir įžeidimų.
Vilniuje, Fabijoniškėse, moteris važiuodama automobiliu susidūrė su paspirtukininku. Susidūrė ne tikrąja to žodžio prasme, bet tiesiog susitiko vienas priešais kitą ir įvyko konfliktas, mat paspirtuko vairuotojas nutarė pamokyti vairuotoją.
Prie keiksmų vaikai įpranta nuo mažumės. Tai tvirtina darželiuose su mažamečiais dirbančios pedagogės. Keiksmažodžius mažieji dažniausiai išgirsta žiūrėdami filmus, iš kitų vaikų ar namų aplinkoje, tačiau tokius žodžius vartoja nežinodami jų reikšmės. Tiesa, lyginant su ankstesniais laikais, negražių žodžių vaikų darželiuose girdima vis mažiau.
Uostamiesčio futbolo klubas „Neptūnas“ liko be vadovo. Šios viešosios įstaigos direktorius Tadas Vaitkus pirmadienį pranešė paliekantis pareigas. Dėl to uostamiesčio sporto bendruomenėje tvyro įvairios nuotaikos.
Du vyriškiai susikibo dėl elementarios situacijos kelyje. Vyrai ne tik vienas kitą pasišėrė riebiais keiksmažodžiais, bet dar ėmė ieškoti satisfakcijos – ruošiasi į policiją rašyti pareiškimų.
Penktadienį kauniečiai tapo muštynių, vykusių Kauno jachtklubo teritorijoje, liudininkais. Susiginčijus keliems asmenims skriejo ne tik keiksmų lavina, tačiau teko priverstinai ir išsimaudyti marių vandenyje.
Keikiesi, vadinasi gyveni. Taip šmaikštaujant galima perfrazuoti mokslininkų nuomonę apie keiksmažodžius. Anot žinomo kalbininko Antano Smetonos, gydytojui nėra blogų ligų, tad ir lingvistui nėra blogų žodžių. „Vienintelis klausimas – ar visus juos reikia garsiai tarti“, – juokauja jis.
Nori ar ne, tačiau keiksmažodžiai – mūsų kalbos dalis. Tokią išvadą priėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos surengto forumo „Keiksmažodžiai, pertarai, makaronizmai – kas tai? Kalbos šiukšlės, prieskonis ar emocinė iškrova?“ dalyviai.