Nacionalinis kraujo centras atsisako mokamų donorų paslaugų. Vilniuje už kraują nebemokama jau antras mėnuo, tačiau Klaipėdoje tokiam sprendimui nesiryžtama. Kovo mėnesį Nacionalinis kraujo centras (NKC) paskelbė neatlygintinos donorystės mėnesiu ir Vilniuje priiminėjo tik nemokamai kraujo duodančius žmones. Pavykusią akciją nuspręsta pratęsti ir balandį. Medikai įsitikinę, kad būtent neatlygintina donorystė yra saugesnė ir patikimesnė. NKC ryšių su visuomene specialistė Jūratė Vaidelienė paaiškino, kad imtis neatlygintiną donorystę propaguojančios akcijo

Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filiale – permainos. Šią savaitę darbą pradėjo naujas padalinio vadovas. Nuo šiol Nacionalinio kraujo centro (NKC) Klaipėdos filialui vadovaus Mindaugas Būta. Iki tol beveik metus įstaiga dirbo be direktoriaus. Po skandalingo daugumos buvusių centro darbuotojų ir direktoriaus Broniaus Pliuškio perėjimo į Kraujo donorystės centrą, NKC padaliniui uostamiestyje laikinai vadovavo Aelita Skarbalienė, užpernai išėjusi motinystės atostogų. Ją pavadavo vyresnioji slaugos administratorė Rima Šilgalienė. 35 metų gydytojas M.Būta iki ši

Laikinai sustabdžius iš donorų kraują priimančios įstaigos veiklą, uostamiesčio gydymo įstaigos tikina jo nepritrūksiančios. Nuo šios savaitės pradžios trims mėnesiams buvo sustabdyta „Kauno kraujo centro“ veikla. Ši įstaiga kraujo bei jo komponentų teikdavo ir kai kurioms uostamiesčio gydymo įstaigoms. Vienos tokių – Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis patikino, kad problemų dėl kraujo bei jo komponentų tiekimo neiškils. Ligoninė dėl šios paslaugos yra sudariusi sutartis su dviem donorystės įstaigomis – „Kauno

Donorų kraujas – niekuo nepakeičiamas vaistas. Jo prireikus artimieji padėti negali, nes kraujas ligoniui tiesiogiai neperpilamas, kraujas tiriamas parą dvi. Kiekvienas gali būti donoru sau, nes kas žino, kas atsitiks poryt. Kodai donorui ir donacijai Norintieji duoti kraujo Kauno klinikose pirmiausia turi registratūroje pateikti asmens dokumentą. Kodėl? „Donorą būtina identifikuoti, kad neduotų kraujo dažniau, nei leidžiama, kad nepakenktų sau. Antra priežastis – ne mažiau kaip 30 metų privalome saugoti duomenis, kad galėtume atsekti, kokiam pacientui kokio donoro kok