Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas būsimą naująją Europos Sąjungos vadovybę, kuriai galbūt antrą kadenciją vadovaus Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, apibūdino kaip „karo ir migracijos koaliciją“.
Augant migracijos srautams visame pasaulyje, užsieniečių daugėja ir Lietuvoje. Todėl itin aktuali tampa pabėgėlių integracija. Yra ir gerų pavyzdžių – nuo karo bėgę žmonės Lietuvoje dirba net kelis darbus ir dar studijuoja. Tačiau kalbinti vilniečiai į migrantus vis dar žiūri įtariai ir sako, kad prisileisti jų nereikia.
Latvijos gyventojų skaičius šių metų pradžioje siekė 1,872 mln. – 0,6 proc. arba 11,1 tūkst. žmonių mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, rodo pirmadienį Centrinio statistikos biuro paskelbti duomenys.
Klimato kaita pasireiškia ne tik karščio rekordais, bet ir neįprastais laukinių gyvūnų migracijos pakitimais. Taip Rumunijos pajūryje, Dunojaus deltoje, pastebėti dešimtys flamingų, nors jie yra Viduržemio, o ne Juodosios jūros gyventojai.
Pasieniečiai Šiauliuose ir Pasvalio rajone sulaikė tris neteisėtus migrantus, traukiniu ir autobusu mėginusius iš Latvijos pasiekti Vakarų Europą. Visi užsieniečiai bus grąžinti Latvijai, kur anksčiau pasiprašė prieglobsčio.
Šimtai geriausių pasaulio klimato mokslininkų prognozuoja, kad dar šį šimtmetį pasaulio temperatūra kils mažiausiai 2,5 °C, viršydama tarptautiniu mastu nustatytus tikslus ir sukeldama katastrofiškas pasekmes žmonėms bei planetai, rodo „The Guardian“ tyrimas.
Lietuvai reikia nusiteikti naujiems gyventojams iš svetur. Dėl klimato kaitos mūsų kraštas taps vis patrauklesnis svetimšaliams. Dabar pasaulyje migrantų yra 281 mln., iš jų 28 mln. – vaikai. Apie tai, kur yra didžiausia žmonių migracija bei kaip greitai Lietuva gali pajusti vis didesnius prašytojų čia gyventi srautus, LNK žurnalistas kalbėjosi su Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovu Eitvydu Bingeliu.
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje su Suomijos parlamento vadovu aptarė paramą Ukrainai, Rusijos keliamas hibridines grėsmes, priemones valdant instrumentalizuotą migraciją, pirmadienį pranešė Vyriausybė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina nesuprantanti dalies politikų argumentų, kodėl siekiant įgyvendinti naują europinės migracijos solidarumo politiką Lietuvai geriau kasmet mokėti maždaug 3 mln. eurų įnašą nei priimti numatytą 158 užsieniečių kvotą.