Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) ketvirtadienį tikisi baigti derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl didesnių atlyginimų mokytojams.
Artėjant mokytojų streikui, „Kauno diena“ aiškinasi, ar streikuoti Lietuvoje gali tik drąsiausi, ar streikuotojai finansiškai raštingi, galų gale, kas iš tiesų iš streikų laimi.
Finansinės galimybės kelti mokytojams atlyginimus yra išsemtos, tačiau derybos, siekiant išvengti streiko penktadienį, tebevyksta, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), vadovaujama Egidijaus Milešino, nutarė pratęsti derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ketvirtadienį, tądien priimti sprendimą dėl streiko.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kompensuos mokytojams negautus atlyginimus, prieš penktadienį pradedant streiką sako sąjungos vadovas Andrius Navickas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) patiekti nauji siūlymai dėl mokytojų atlyginimo augimo kol kas netenkina, pirmadienį paskelbė Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS).
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas trečiadienį su premjere ir finansų ministre sako aptaręs „įvairius variantus“ dėl galimo atlyginimų kėlimo streikuoti ketinantiems pedagogams kitąmet, tačiau juos sako pirmiausiai norintis pristatyti profsąjungoms.
Šiemet mokytojams atlyginimai, kaip reikalauja streikuoti ketinantys pedagogai, keliami nebus, o vidutinis mokytojo atlyginimas 130 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pasieks 2024 metų rugsėjį, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.