Po septynerius metus trukusio laukimo NASA mokslininkai antradienį pagaliau atidarė kosminę kapsulę, pargabenusią į Žemę didžiausią per tyrinėjimų istoriją asteroido mėginį.
Praėjus septyniems mėnesiams nuo misijos pradžios, sekmadienį Jutos dykumoje nusileido kapsulė su didžiausiu kada nors kosmose surinktu asteroido mėginiu.
Pasak VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorės habil. dr. Gražinos Tautvaišienės, Tarptautinės astronomų sąjungos komisijos „Lokalioji Visata“ prezidentės, šiuo metu prasideda naujas Saulės aktyvumo ciklas: dėmių, žybsnių, geomagnetinių audrų bus vis daugiau. „Padaugės gražių pašvaisčių mums visiems, o astronomams – darbo“, – sakė astronomė.
Rusijos planas penktadienį paleisti į Mėnulį nusileidimo aparatą yra naujausias tarptautinių pastangų sugrįžti į Mėnulį pavyzdys, į kurias įsitraukė ne tik didžiausios pasaulio galybės, bet ir nauji dalyviai.
Į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) sekmadienį buvo paleista antroji privati misija su Saudo Arabijos vyru ir moterimi – pirmaisiais savo šalies piliečiais, vykusiais į kosmosą.
NASA pirmadienį pristatė savo pirmosios per daugiau nei 50 metų pilotuojamos misijos į Mėnulį įgulą, ir joje bus pirmoji tokių skrydžių moteris bei juodaodis astronautas.
Raketa „Falcon 9“ trečiadienį į orbitą iškėlė dar vieną 56-ių mini palydovų partiją pasaulinei interneto ryšio sistemai „Starlink“ plėsti, pranešė kūrėja „SpaceX“.
„Stebime naują asteroidą, pavadintą 2023 DW, kuris turi labai nedidelę tikimybę 2046 m. susidurti su Žeme“, – neseniai Tviterio paskyroje pranešė „NASA Asteroid Watch“.
Šie LNK reportaže pagreitinti kadrai rodo, kaip įspūdingo dydžio 3D spausdintuvas iš aliuminio lydinio pagamina maždaug 3 metrų skersmens ir 30 metrų ilgio raketos korpusą. Kompanija žada, kad galės pagaminti visą raketą per du mėnesius.