Visose be išimties automobilių sporto disciplinose lenktynių inžinierių pastangos sustiprinti po mašinos variklio dangčiu tūnančią arklių kaimenę, tinkamai sureguliuoti transmisiją ar ratų geometriją gali nueiti šuniui ant uodegos dėl vienintelės „smulkmenos“ – prastų padangų. Jei šios neužtikrins optimalaus sukibimo su kelio danga, net ir virtuoziškai vairuojantis pilotas greičiausiai bus priverstas spoksoti į lėtesnių, tačiau efektyviau padangas įdarbinusių, varžovų bolidų galinius žibintus.