NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigia, kad Aljansas, reaguodamas į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, „reikšmingai sustiprino“ savo karinį buvimą Rytų Europoje, informuoja „Sky News“.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos skyrius antradienį paragino skatinti skiepijimo nuo COVID-19 kampanijas Rytų Europoje, perspėdamas, kad omikron atmainos „potvynis“ juda rytų kryptimi.
Vystantis aštriausiai priešpriešai tarp Rusijos ir Vakarų šalių nuo Šaltojo karo pabaigos buvusios komunistinio bloko šalys ragina laikytis griežtesnės pozicijos ir nesileisti į kompromisus su Maskva.
Jungtinės Valstijos trečiadienį dislokavo kelis tūkstančius karių NATO pajėgoms Rytų Europoje pastiprinti, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams galvojant apie keliones į Maskvą dėl Vakarų susirūpinimo invazijos į Ukrainą grėsme.
Maskva trečiadienį pasmerkė „destruktyvų“ JAV sprendimą dislokuoti dar kelis tūkstančius amerikiečių karių Rytų Europoje, išliekant nuogąstavimams, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainą.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pareiškė, kad netrukus išsiųs į Rytų Europą nedidelį skaičių amerikiečių karių, taip stiprindamas NATO buvimą regione, tebetvyrant įtampai dėl Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų.
JAV prezidentas Joe Bidenas svarsto galimybę pas NATO sąjungininkes Baltijos šalyse ir Rytų Europoje dislokuoti kelis tūkstančius JAV karių. Taip pat karo laivų ir lėktuvų. Taip plėsdamas Amerikos karinį įsitraukimą didėjant baimei dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, skelbia „The New York Times“.
Baltieji rūmai penktadienį paneigė televizijos „NBC News“ pranešimą, kad JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija pasiruošusi tartis su Rusija dėl abipusio pajėgų mažinimo Rytų Europoje.
Vienas aukšto rango JAV pareigūnas pirmadienį sakė, kad Vašingtonas pateiktų „teigiamą atsaką“, jeigu sąjungininkai paprašytų amerikiečių sustiprinti savo pajėgų dalyvavimą Rytų Europoje Rusijos atakos prieš Ukrainą atveju.