Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės nuomone, siekiant didinti finansavimą šalies gynybai, nereikėtų bijoti skolintis krašto apsaugos reikmėms.
Diskusijos dėl krašto gynybos finansavimo šaltinių tęsiasi. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docento dr. Algirdo Bartkaus, ilgalaikio skolinimosi gynybos reikmėms net nevertėtų svarstyti, o vienintelis garantuotas pajamų šaltinis – mokesčių kėlimas.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė galės papildomai skolintis gynybai ir tam nereikės tikslinti šių metų valstybės biudžeto, jeigu tai leis jos finansinės galimybės.
Vis mažiau bankų numato griežtinti skolinimo standartus, o dalis jų pradėjo prognozuoti paskolų paklausos pagyvėjimą, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) atlikta bankų apklausa. Bankai tebeįžvelgia disbalansų nekilnojamojo turto rinkoje, daugiausia dėl per didelių būsto kainų.
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) su bankais tariasi dėl 100 mln. eurų kreditavimo (overdrafto) jos įgyvendinamiems projektams, sako bendrovės vadovas Marius Švaikauskas.
Vis dar šmėsčiojanti infliacijos šmėkla ir ją sekančios kylančios palūkanos Lietuvos gyventojus verčia žiūrėti į įvairias paskolas kur kas atsargiau. Nestabiliais laikais atsiranda naujų mitų ir kyla svarbių klausimų.
Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį pasirašęs pataisas, leidžiančias savivaldai lanksčiau skolintis, sako, jog tai yra vienas svarbiausių įstatymų, pasirašytų per jo kadenciją. Anot prezidento, tikimasi, kad jas įgyvendinus žmonės regionuose gaus geresnes viešąsias paslaugas ir turės didesnes pasirinkimo galimybes.
Nors naujų paskolų paklausa trečiąjį ketvirtį liko stabili, ateityje ji turėtų mažėti dėl didėjančių palūkanų ir ekonominio neapibrėžtumo, rodo naujausia bankų apklausa.