Smulkios ir vidutinės Baltijos šalių įmonės šiemet verslo plėtros planų dažniausiai atsisako dėl aukštos infliacijos, aukštų energijos kainų, karo Ukrainoje ir pabrangusio skolinimosi, rodo naujausia apklausa.
Finansų ministerijai siūlant griežtinti verslo liudijimų išdavimą ir nustatyti jo galiojimo laiką 30 dienų iš eilės, smulkusis verslas tokią idėją kritikuoja. Tuo metu parlamentarų vertinimai skiriasi – vieni sako, kad taip bus mažinamas piktnaudžiavimas, kiti siūlo numatyti lankstesnes sąlygas.
Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais Lietuvoje ir toliau auga, tačiau yra sektorių, kur grynieji pinigai vis dar gaji problema. Apie tai pokalbis su Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininku Tomu Karpavičiumi.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį svarstys, ar didinti metinės apyvartos ribą, nuo kurios privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju.
Pirmadienį Lietuvoje startuoja dar viena finansinės pagalbos priemonė „Expo sertifikatas LT“, kuri padės labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms sumažinti patiriamas išlaidas dėl planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimo, reikalingų bandymų ir tyrimų. Tai ypač aktualu Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kinijos rinkose veikiančiam Lietuvos verslui, kuris dabar ieško galimybių eksportuoti savo produkciją į kitas šalis.
Smulkusis verslas nevynioja žodžių į vatą – sako, kad galimybių pasas jį žlugdo. Ir suvaržymus vadina segregaciniais bei antikonstituciniais. Esą kai kurių mažų verslų apyvarta smuko daugiau nei 50 procentų, praneša LNK.
Pagal individualią veiklą dirbantys prekybininkai įsiutę. Uždarius verslus per karantiną jiems žadėtų subsidijų išlaikyti nukentėjusiam verslui kaip nėra, taip nėra. Kauno turgaviečių prekeiviai vienas po kito kraunasi daiktus nebegalėdami išsimokėti skolų, praneša LNK.
Nepaisant to, kad Užimtumo tarnyboje registruota virš 200 tūkst. bedarbių, smukaus ir vidutinio verslo atstovai teigia negalintys rasti darbuotojų – jų teigimu, situacija blogėja, nes žmonės renkasi pašalpas, o ne darbą. Valdžios atstovai sako, kad dažniausiai tai lemia socialinių įgūdžių stoka ar neatitinka kvalifikacija, tuo metu profsąjungos mano, kad turėtų gerėti darbo sąlygos ir didėti atlyginimas.
Socialinių tinklų populiarumas šiais laikais neginčijamas. Todėl nenuostabu, kad vis daugiau smulkiojo verslo atstovų nusprendžia čia susikurti paskyras. Visgi norint pasiekti tikslinę auditoriją, sukurti lojalių sekėjų ratą, didinti prekių ženklo žinomumą ir pardavimus, svarbu pasirinkti savo poreikius geriausiai atitinkančius socialinius tinklus. Taigi, kaip tai padaryti?