Albanijos Šenginio uoste šią savaitę prisišvartavo karinio jūrų laivyno laivas su migrantais sulaikytais Italijos vandenyse. Tai pirmieji atvykėliai pagal naują Romos ir Tiranos dvišalį susitarimą. Nors žmogaus teisių gynėjai kritikuoja tokį susitarimą, Europa jau svarsto, ar sekti Italijos pavyzdžiu.
Tarša iš uosto – vienas didžiausių klaipėdiečių skaudulių, kuriuos jie viešina ir laukia geranoriško bei kaimyniško požiūrio į problemą. Tik kai kurių uosto įmonių vadovų atsakymai į paklausimus labiau primena patyčias nei į norą draugiškai sugyventi.
Latvijos uostuose per šių metų septynis mėnesius perkrauta 20,575 mln. tonų krovinių – 10,2 proc. mažiau nei per tą patį 2023 metų laikotarpį, rodo Susisiekimo ministerijos paskelbti duomenys.
Šventosios uosto šiaurinis molas planuojamas iš riedulių, o pietinis galėtų būti naudojamas ne tik kaip molas bei jachtų prieplauka, bet ir kaip pasivaikščiojimo promenada.
Po kelerius metus vykusių ginčų teisme priimtas sprendimas, kad sulaikytus beveik pusę milijono eurų Uosto direkcija turi sumokėti Latvijos kompanijai.
Apie išskirtinai didelę jūrų laivų taršą sklando įvairiausių sąmokslų teorijų, dažnai laivai daromi atpirkimo ožiais neefektyvioje kovoje su klimato kaita.
Nors Lietuvos uostai – Klaipėda ir Būtingės naftos terminalas – kol kas išlaiko geresnę krovą nei pernai, nėra jokios garantijos, kad ji tokia ir išliks.