Keliems socialdemokratams siūlant įpareigoti pavėžėjus įsirengti vaizdo kameras, verslo atstovai sako, kad šis reikalavimas gali pažeisti asmens duomenų apsaugą, o vairuotojai ras būdų, kaip įrašo neįjungti arba sustabdyti.
Vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos prie šiukšlių konteinerių, anot klaipėdiečių, neduoda naudos. Nors šiukšlės dažniausiai išvežamos greitai, netrukus atsiranda naujų, tarp jų – įvairios statybinės atliekos, baldai ar kiti nereikalingi daiktai.
Žmonės stebisi – šalies keliuose išdygo daugybė greičio matuoklių. Vien iš Klaipėdos į Kauną važiavę klaipėdiečiai suskaičiavo 10 tokių įrenginių. Tačiau aiškėja, kad jie greičio nematuoja, nors žymimi taip pat, kaip ir fiksuojantieji greitį. Kam bus skirtos milijonus eurų kainavusios vaizdo kameros?
Klaipėdiečiai susidomėjo, ar uostamiestyje planuojama statyti daugiau vaizdo stebėjimo kamerų. Žmonės mano, kad jos ypač reikalingos pavojingesnėse miesto zonose, parkuose, taip pat prie šiukšlių konteinerių ar vaikų žaidimų aikštelėse, nes vis dar pasitaiko atvejų, kai smurtautojai ar šiukšlintojai lieka nenubausti.
Herkaus Manto gatvėje sumontuotos vaizdo kameros, kurios stebės eismo dalyvius, judančius autobusams skirta eismo juosta. Ties sankirta su M.Mažvydo alėja sumontuotos dvi kameros, kurios netrukus pradės veikti.
Kauno teisėsaugininkai nustatė įtariamuosius surengus paskutinį rugsėjo savaitgalį Rotušės aikštėje skerdynes. Jie atpažinti pagal vaizdo kamerų įrašus.
Prieš pusantrų metų Kaune turėjusi pradėti veikti vaizdo stebėjimo sistema, atsiėjusi beveik 1 mln. eurų, sumontuota laiku, tačiau nenaudojama, nes vis dar niekaip neišsprendžiami duomenų apsaugos aspektai.
Vilniuje atsiras 40 naujų vaizdo kamerų tokiose vietose, kurios iki šiol nebuvo stebimos. Infraraudonųjų spindulių apšvietimas užtikrins geresnę vaizdo kokybę tamsiuoju paros metu, o vaizdas 360° kampu – daugiau galimybių užkardyti pažeidimus. Kamerų vietas galima pamatyti interaktyviajame žemėlapyje.