Su euru, įpuolusiu į mūsų gyvenimą, regis, jau imame apsiprasti kaip su kokia neišvengiamai užgriuvusia sloga. Tik apmaudu – ta sloga kai kuriems virsta žymiai didesnėmis komplikacijomis.
Štai močiutė, per savo gyvenimą priversta ištverti gal jau penktą pinigų reformą, suspaudusi krūvelę grynųjų litų, atidėtų paskutiniajai, išskubėjo į banką pasikeisti į eurus. Aišku, bijojo, kad kas nors pakeliui neatimtų. Ir atėmė. Gerai, kad plėšikus sugavo ir turbūt nubaus.
Senolė atsipirko išgąsčiu, jai dar pasisekė. Ne taip, kaip kitiems senjorams, kurie tuos pa