Senaisiais istoriniais laikais žmonija, norėdama perteikti specifinį žinojimą, papasakoti apie subjektyvią arba išorinę tikrovę, rašydavo ant pergamento lapų. Tokias knygas sudarydavo labai storų foliantų lapai. Johannui Gutenbergui išradus spaudos mašiną, raštingumas tapo kone visuotinis ir dėl to, kad knygos virto tokiais daiktais, kuriuos lengva įsidėti į kelioninį krepšį – norint skaityti, nebeliko daugelio buitinių kliūčių. XVIII a., Apšvietos šimtmetyje, vienas svarbiausių grožinės literatūros žanrų – romanas – suklestėjo, nes skaitytojams vis įdomiau buvo perskaityti tokį pasakojimą, kuris atverdavo ištisą naują, sufantazuotą, pilnutinį pasaulį.