Po Donaldo Trumpo pergalės Europa tiesiog ūžia nuo kalbų, kad karas Ukrainoje jau tuoj, tuoj baigsis. Galbūt. Tačiau tai nereiškia, kad baigsis Rusijos agresija. Ji gali tiesiog pasukti kita kryptimi.
Lietuva pergyvena dėl tarptautinės reakcijos ir galimų pasekmių į valdančiąją koaliciją priėmus Remigijų Žemaitaitį. Vokietijos valdantieji apskritai subyrėjo ir Berlynas su baime žiūri į tai, ką darys Donaldas Trumpas. Perspektyvos atrodo rūškanos.
Pasaulio lyderiams sveikinant Donaldą Trumpą su pergale, juntamas ir nemažas nerimas. Kinija ir ES turi pagrindo nerimauti dėl prekybos su JAV, o Lietuva, kartu su visu Rytiniu NATO flangu ir Ukraina – dėl Vašingtono politikos padedant užtikrinti mūsų saugumą.
Pchenjano į Rusiją siunčiami kareiviai netaps lemiamu veiksniu Ukrainos kare, nors, be abejonės, sumažins Rusijos mobilizacinę naštą. Tuo metu Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas siekia ne tik momentinės naudos (pinigų ir technologijų), bet ir labai ambicingų ilgalaikių tikslų, kaip kad Rusijos įsipareigojimas įsitraukti, jei karas kiltų Korėjos pusiasalyje.
Valdančioji „Sakartvelo svajonė“ (SS) paskelbė apie triuškinančią pergalę parlamento rinkimuose. Opozicija tvirtina, kad rinkimų rezultatai suklastoti. Tą patį sako ir Vakarai, tačiau padaryti nieko negali.
Tiesioginis Irano ir Izraelio konfliktas – labiausiai Vakarus neraminanti artimiausios ateities perspektyva. Kas jį laimėtų ir kokius iššūkius jis tikėtinai keltų mūsų regionui?
Rinkimų rezultatai – piliečių politinės valios ir preferencijų paveikslas, bet yra ir kita monetos pusė: jie leidžia „nupiešti“ ir paties rinkėjo portretą.
Būsimas dabartinės Kremliaus diktatūros žlugimas neretai svarstomas kartu su kitu klausimu – ar Rusija turėtų likti 1991 m. sienose, ar ją reikėtų padalinti į daugelį mažesnių valstybių, pirmiausiai, pagal etninį kriterijų?
Diskusijoje Vilniuje susirinkę garsūs rusų opozicionieriai – kategoriški: taikos nebus, kol yra Vladimiras Putinas, o Rusija nepasikeis, jei nepralaimės karo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis grįžo iš JAV su nauju karinės pagalbos paketu, bet nepasiekęs dviejų svarbiausių tikslų – jo „pergalės planas“ nepriimtas, kaip ir negautas leidimas smogti Rusijai vakarietiškomis raketomis.