- Aidanas Praleika
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būsimas dabartinės Kremliaus diktatūros žlugimas neretai svarstomas kartu su kitu klausimu – ar Rusija turėtų likti 1991 m. sienose, ar ją reikėtų padalinti į daugelį mažesnių valstybių, pirmiausiai, pagal etninį kriterijų?
Ši tema reguliariai aptarinėjama opozicijos politiko Iljos Ponomariovo rengiamame „Post-Rusijos tautų forume, kuriame daugumą dalyvių tradiciškai sudaro įvairių Rusijos tautų atstovai. Taip pat ją tarpusvyje aptarinėja ir rusų opozicija. Laisvosios Rusijos forumo (LRF) Vilniuje surengta diskusija parodė, kad vieningo požiūrio šiuo klausimu kol kas pasiekti nepavyksta.
Sugrius – ir gerai
Kaip sakė istorikas Maksimas Kuzachmetovas, kad Rusija, kaip ir kiekviena imperija istorijoje, anksčiau ar vėliau neišvengiamai žlugs ir konkrečiai Rusijos atveju tai yra teigiamas dalykas, leisiantis vieną kartą visiems laikams sustabdyti nuolat atgimstančias imperializmo idėjas.
„Ši valstybė (Rusija) yra valstybė – teroristė ir jos subyrėjimas atneštų gerą visam pasauliui. Džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių supranta, kad neįmanoma pakeisti tos Rusijos, kokia ji yra dabar. Vieninteliai klausimai – į kiek valstybių Rusija turi subyrėti ir kaip sureguliuoti santykius tarp naujų valstybių?“ – pareiškė istorikas.
Jo nuomone, į nepriklausomybę gali pretenduoti ne tik etniniai, bet ir istoriniai regionai, kaip Sankt Peterburgas, kitaip vadinamas Ingermanlandija (Ingrija) arba Novgorodas – kraštai, kurių istorija daug senesnė, nei Maskvos ir kuriuos Maskva viduramžiais pavergė kalaviju ir ugnimi.
Vieninteliai klausimai – į kiek valstybių Rusija turi subyrėti ir kaip sureguliuoti santykius tarp naujų valstybių.
Kur bus rusų valstybė?
LRF narys ir buvęs politinis kalinys Daniilas Konstantinovas ragino „neskubėti“ išardyti Rusijos, kol nesutariama, ką konkrečiai reiškia dekolonizacijos terminas. „Man tai labai keistas ir sunkiai suprantamas terminas, kurį labiausiai mėgsta kraštutiniai kairieji. Fidelis Castro ir Muammaras Gaddafis taip pat vadino save dekolonizatoriais. Apskritai, Rusija niekada nebuvo kolonijinė valstybė klasikine prasme, nes niekada nebuvo formalaus metropolijos ir kolonijų statuso skirtumo. Kas tuomet yra metropolija? Maskva? Tada visi kiti Rusijos miestai – kolonijos?“ – klausė D. Konstantinovas.
Tuo pačiu metu, jis sakė neneigiantis fakto, kad šiandieninė Rusija yra imperinio tipo valstybė ir centrinėje valdžioje esantys žmonės nesąžiningai grobiasi visos šalies turtus, skurdindami kai kurių regionų gyventojus ir pažeidžia jų teises. Opozicionieriaus nuomone, tokių problemų sprendimo reikia ieškoti ne chaotiškame Rusijos sugriovime į daugiau nei 100 valstybėlių, o istoriškai pasiteisinusiose federalizacijos praktikose JAV arba Vokietijos pavyzdžiu.
„Visos tautos turi teisę į valstybingumą, tačiau jei kalbama apie Rusijos padalijimą pagal dabartines federacijos subjektų sienas, kur bus rusų tautos valstybė? Nesutinku, kad tokius klausimus galima išspręsti vienu kirčiu – bet kaip“, – sakė opozicionierius.
Norai ir tikrovė
Sociologas Jurijus Jakovenka pažėrė kritikos praktiškai visai rusų opozicijai, dauguma kurios narių buvo priversti bėgti iš Rusijos į kitas valstybes. Diskusijos dalyvis pabrėžė, kad opozicinė bendruomenė linkusi labiau ginčytis tarpusavyje, kurie norėtų Rusijos subyrėjimo, o kurie – ne, o taip pat dalindamiesi savomis vizijomis, kaip tai turėtų ar neturėtų vykti.
„Gerai tai ar blogai, tiesa yra viena – tremtyje gyvenanti ir veikianti rusų opozicija neturi jokių galimybių įtakoti šių procesų Rusijoje, todėl turėtų kalbėti ne apie savo norus, o apie tai, kiek subyrėjimo scenarijus yra tikroviškas“, – teigė sociologas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad sociologiniu požiūriu, svarstyti Rusijos imperijos kolonijinės arba ne kolonijinės prigimties nėra prasmės: „dabartinis Kremliaus režimas yra fašistinis visais atžvilgiais, išskyrus vieną – neturi savos ideologijos, kaip kiti žinomi fašistiniai režimai. Tačiau jis vis viena yra fašistinis. Tą patį galima pasakyti apie metropoliją ir kolonijas. Metropolija yra ne Maskvos miestas, o Kremliuje ir Lubiankoje sėdintys žmonės – valdžia“, – sakė J. Jakovenka.
Nuo carų laikų iki dabar Maskva Ukrainoje siekė ir siekia vieno dalyko – sunaikinti jos europietiškumą.
Jis pabrėžė, kad opozicinėje bendruomenėje nediskutuojamas ir dar vienas svarbus aspektas – menami ir deja tikrieji Rusijos subyrėjimo beneficiarai. Sociologas teigė esąs įsitikinęs, kad Kremliaus nusilpimu pirmiausiai puls pasinaudoti dabar Maskvai tarnaujantis regionų elitas, kuriam visiškai nerūpės gyventojų gerovė ir tai taip pat kelia didžiules tarptautines rizikas, nes savanaudiški „valdovai“ gali nepabijoti pralieti daug kraujo.
J. Jakovenka atkreipė dėmesį į tai, kad Kremliaus režimas kaip tik dabar vykdo kolonijinį karą prieš Ukrainą ir ši agresija taip pat nėra būdinga kolonijinėms imperijoms klasikine prasme, nes nesiekia praturtėjimo. Teritorijų okupacija Rusijai kainuoja daug daugiau, nei ji gauna. Ta pati tendencija, anot sociologo, tęsiasi nuo Rusijos Imperijos laikų, kai vienintelė karų priežastis – menamos didybės siekis.
„Nuo carų laikų iki dabar Maskva Ukrainoje siekė ir siekia vieno dalyko – sunaikinti jos europietiškumą. Dekolonizuoti pirmiausiai reiškia sunaikinti dabartinę metropoliją – žmones žudančią ir apiplėšinėjančią gaują. Ar Rusija subyrės į tautines valstybes? Ne tik. Šios metropolijos nekenčia visi. Pasitaikius progai taip pat noriai, kaip totoriai ar čečėnai, dekolonizuosis Novorosijsko ir Chabarovsko rusai“, – tvirtino sociologas.
Reziumuodamas, jis pareiškė, kad tikisi Rusijos išskaidymo, nes įsilieti į Europą, jo žodžiais, gali tik dalis Rusijos, o ir ta pati – tik padalinta į dar mažesnes dalis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ES energijos sąnaudos transportui pasiekė ikipandeminį lygį
Energijos sąnaudos transportui Europos Sąjungos valstybėse narėse bent jau pasiekė ikipandeminį lygį, antradienį skelbia Eurostatas. ...
-
Nobelio fizikos premija skirta mokslininkams už atradimus, įgalinančius mašininį mokymąsi1
Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta JAV mokslininkui Johnui J. Hopfieldui ir Geoffrey E. Hintonui iš Kanados už atradimus ir išradimus, įgalinančius mašininį mokymąsi naudojant dirbtinius neuronų tinklus, antradienį p...
-
JAV žvalgyba: Rusija suinteresuota D. Trumpo, Iranas – K. Harris pergale per rinkimus
JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras (ODNI) nurodė, kad Rusija, Iranas bei Kinija ir toliau atsakingos už daugumą pastangų, nutaikytų į JAV rinkėjus prieš lapkričio 5 d. vyksiančius prezidento rinkimus, pranešė „Amerik...
-
Naujojo Prancūzijos premjero laukia pirmas balsavimas dėl nepasitikėjimo1
Naujojo Prancūzijos premjero Michelio Barnier antradienį laukia kairiųjų inicijuotas balsavimas dėl nepasitikėjimo, akcentuojantis jo vyriausybės trapumą, nors mažai tikėtina, kad nepasitikėjimą pavyks pareikšti. ...
-
D. Trumpas tikisi, kad Amerikos lenkai balsuos už jį1
Pirmadienį duodamas interviu Lenkijos dešiniosios pakraipos televizijos kanalui „TV Republika“ kandidatas į JAV prezidentus respublikonas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „myli lenkus“, savo santykius su lenkų tauta apib...
-
ECB kitą savaitę veikiausiai vėl mažins bazines palūkanas
Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba per spalio 17-ąją numatytą pinigų politikos svarstymą veikiausiai vėl sumažins bazines palūkanas, pareiškė jos narys, Prancūzijos centrinio banko vadovas Francois Villeroy de Galhau. ...
-
Vengrija reikalauja galimybės pasitraukti iš ES prieglobsčio tvarkos2
Vengrija laiške Europos Komisijai (EK) reikalauja galimybės pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) prieglobsčio tvarkos. ...
-
V. Zelenskis prieš Ramšteino susitikimą ragina atsiųsti daugiau ginklų
Prieš aukšto lygio Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino šalies sąjungininkus pristatyti kur kas daugiau ginklų. ...
-
RSF: Serbija prisideda prie Rusijos propagandos
Serbija platina Kremliaus propagandą ignoruodama Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijos žiniasklaidai, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė žiniasklaidos teisių grupės „Žurnalistai be sienų“ (RSF) Europos ir Balkanų padalinio vadova...
-
K. Harris teigia, kad nedalyvautų taikos derybose su V. Putinu, jei jose nebūtų Ukrainos
Demokratų kandidatė į Baltuosius rūmus Kamala Harris (Kamala Haris) pirmadienį transliuotame interviu pareiškė, kad jei būtų išrinkta prezidente, ji nesusitiktų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu taikos derybose, jei nebūtų atstova...