Kaip kartą rašė Leonidas Donskis (2016, p. 9), „Europa buvo išgelbėta daugybę kartų dėka jos naratyvinių galių.“ Pasakojimai, liudijimai, dienoraščiai yra ne tik terapijos forma, bet ir laiko ženklai.
Ar kada pagalvojote, kad knygos gali tarpusavyje megzti dialogus? Net ir tos, kurios iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendro, kurių žanrai, komunikacijos formos, o gal net ir vertybės išsiskiria. Ar ne taip būna ir su žmonėmis? Mieliau užsidarome vieno žanro burbule, socialiniuose tinkluose stebime tik vieno srauto informaciją. Kaip tame sraute nepasiklysti ir rasti knygų, kurios kalbasi tarpusavyje?