Baltijos šalys vėl atsidūrė ekonominės audros epicentre. Švedijos bankai jau ruošiasi krachui Latvijoje, rašo Didžiosios Britanijos laikraštis „The Daily Telegraph“.

Žiema bus ypač sunki

Pasak Švedijos žiniasklaidos, šalies finansų ministras Andersas Borgas slaptai pranešė bankams, kad Latvijos politikoje tvyro sumaištis, ir liepė ruoštis derybų dėl Latvijos ekonomikos gelbėjimo žlugimui.

Ryga nesugebėjo drastiškai sumažinti biudžeto išlaidų, kad gautų kitą ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pažadėtos finansinės pagalbos dalį. Valdančiosios koalicijos lyderė Liaudies partija praėjusį mėnesį balsavo prieš griežtą biudžeto mažinimą. Analitikai sako, kad šalis tapo nevaldoma.

A.Borgas pareiškė, kad pasaulio kantrybė jau beveik išseko. „Mes negalėsime tęsti pagalbos programų, jeigu jie neįgyvendins susitarimų, kuriuos patys pasirašė“, - sakė Švedijos finansų ministras.

Latvijos ekonomika per metus susitraukė 18.2 proc. Ją aplenkė tik Lietuva, kurios BVP sumažėjo 20.4 proc. Nedarbas Latvijos jaunimo grupėje jau pasiekė 31 proc. Dauguma bedarbių yra etniniai rusai. Premjeras Valdis Dombrovskis paskelbė, kad jo svarbiausia užduotis yra išsaugoti socialinę ramybę.

„Latvijos valiutos stabilumas vėl kelia abejonių, - sakė Hansas Redekeris, dirbantis banke „BNP Paribas“. - Vyriausybė sušvelnino politiką dėl socialinių priežasčių. Žiemą laukia nepaprastai sunkūs išbandymai.“

Grėsmė pakibo ir virš Lietuvos

Konsultacijų bendrovės „Capital Economics“ analitikas Neilas Shearingas teigia, kad Latvijos vyriausybei dingo apetitas griežtos ekonomijos priemonėms. Ekspertas įžvelgia didelę tikimybę, kad latas bus devalvuotas ir nugramzdins paskui save Lietuvos bei Estijos valiutas. „Smūgį patirs ir kitos regiono finansų rinkos, - prognozuoja jis. - Labiausiai pažeidžiamos yra Vengrija, Rumunija ir Ukraina.“

Trys Baltijos valstybės finansavo statybų bumą eurais. Verslininkai ir paprasti vartotojai tikėjosi, kad valstybė prisijungs prie euro zonos, ir valiutos kurso rizika išnyks. Tačiau tai buvo spąstai. Dabar Baltijos šalims reikia devalvuoti valiutas, kad ištrūktų iš depresijos gniaužtų, tačiau jos negali to padaryti dėl paskolų, paimtų eurais. Todėl jos bando susigrąžinti konkurencingumą per defliaciją. Toks planas reikalauja ne vienerių metų ir griežtos disciplinos.

N.Shearingas prognozuoja, kad Latvijos ekonomika susitrauks 30 proc. nepriklausomai nuo to, ar šalis devalvuos savo valiutą, ar ne. Stabilus valiutos kursas tik pratęsia agoniją ir sulėtina neišvengiamo nuosmukio tempus.

„Tai tikras paralyžius“

Vašingtone įsikūręs Ekonomikos ir politikos tyrimų centras kritikuoja TVF pagalbą Latvijai ir vadina ją „procikliška susitraukimo politika“. Užsienio bankai yra gelbėjami mokesčių mokėtojų sąskaita. TVF parama sudaro 34 proc. Latvijos Bendro vidaus produkto. Kad išlaikytų stabilią valiutą, šalis priversta grimzti į skolas. Tokia politika bet kokiu atveju atneš priešingą rezultatą, nes drastiškas išlaidų karpymas lemia surenkamų mokesčių mažėjimą, ir susidaro užburtas ratas.

„Danske Bank“ analitikas Larsas Christensenas teigia, kad atsakomybę už stabilios valiutos palaikymą ir tokios politikos kainą turi prisiimti Latvijos politikai.

„Jų teisė rinktis, bet norėdami gauti finansinę paramą jie turi vykdyti pažadus. Atrodo, jie nesupranta, kad ES ir TVF gali tiesiog pasitraukti, nes pasaulio ekonomika pradėjo atsigauti, ir rizika, kad viena valstybė kali užkrėsti kitas, sumažėjo“, - aiškino L.Christensenas.

Latvijos perspektyvos, pasak jo, yra niūrios: „Nėra jokių stabilizavimosi ženklų. Ekonomika toliau traukiasi. Tai tikras paralyžius.“