- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Oscaras Niemeyeris (Oskaras Nymejeris), brazilų architektas, kuris iš pagrindų pakeitė moderniąją architektūrą ir suprojektavo didelę dalį futuristinės sostinės Brazilijos, trečiadienį mirė Rio de Žaneire, pranešė jo gydytojai. Jam buvo 104 metai.
Ligoninės „Samaritano“, kurioje šis kone žvaigždės statusą turintis architektas gulėjo nuo lapkričio 2-osios, pareiškime nurodoma, kad jis mirė dėl paūmėjusios kvėpavimo takų infekcijos.
Gelžbetonio naudojimo aukštyn šaunančioms gracingoms formoms kurti pionierius O.Niemeyeris suprojektavo 600 objektų visame pasaulyje ir rengė dar maždaug 20 projektų.
„Brazilija šiandien neteko vieno savo genijų. Tai - gedulo diena“, - sakoma prezidentės Dilmos Rousseff (Dilmos Rusef) pareiškime, kuris buvo paskelbtas jos oficialiame tinklalapyje.
Architekto palaikai ketvirtadienį turi būti nuskraidinti į Braziliją ir pašarvoti prezidentūros rūmuose, kurie taip pat yra vienas didžių jo kūrinių.
Vėliau palaikai bus grąžinti į Rio de Žaneirą, kur su juo vėl bus galima atsisveikinti, o po to įvyks laidotuvės, sakė Rio de Žaneiro meras Eduardo Paesas (Eduardu Paesas).
Garbingiausio architektūros apdovanojimo - Pritzkerio (Prickerio) premijos, kurią gavo 1988-aisiais, - laureatas O.Niemeyeris savo karjerą pradėjo 4-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir dirbo net sulaukęs 100 metų, jau 21-ajame amžiuje.
„Manęs nežavi žmogaus kuriami kampai ar sunkios ir nelanksčios tiesios linijos, - kartą sakė jis ispanų laikraščiui ABC. - Mane žavi laisva ir geidulinga kreivė, kreivė, kurią randu savo šalies kalnuose, jos upių tėkmėje, vandenyno bangose, moters kūne“.
O.Niemeyerio darbų galima rasti ir tokiose viena kitai tolimose šalyse kaip Alžyras, Italija, Izraelis, Jungtinės Valstijos ir Kuba, kurios ilgametis lyderis Fidelis Castro (Fidelis Kastras) buvo vienas jo asmeninių draugų.
5-ajame dešimtmetyje O.Niemeyeris projektavo būstinę Niujorke ką tik įsikūrusioms Jungtinėms Tautoms (JT) - iniciatyvai, kuri simbolizavo viltis dėl naujos taikos eros po Antrojo pasaulinio karo skerdynių.
Tą ir kitus ankstyvuosius projektus jis vykdė drauge su kitu pokario betoninių pastatų pionieriumi, prancūzų ir šveicarų architektu Charles'iu-Edouard'u Jeanneret-Grisu (Šarliu Eduaru Žanerė-Grisu), kuris labiau žinomas savo pseudonimu Le Corbusier (Le Korbiuzjė).
1956 metais O.Niemeyeris buvo paskirtas vadovauti projektui pastatyti Brazilijai naują modernią sostinę džiunglių viduryje. Sėkmingas to projekto įgyvendinimas pavertė jį vienu garsiausių pasaulio architektų.
Vienas įspūdingiausių jo darbų yra 1996-aisiais užbaigtas šiuolaikinio meno muziejus Niterojaus mieste netoli Rio de Žaneiro. O.Niemeyeris šį įspūdingą lėkštės pavidalo pastatą, stovintį ant uolos vandenyno pakrantėje, suprojektavo jau būdamas 89 metų amžiaus.
„Architektūrą daro vyriausybės turtingiesiems“, - kartą sakė O.Niemeyeris, kuris visą gyvenimą buvo komunistas.
„Neturtingi žmonės negali dalyvauti, bet juos galima sustabdyti priešais kokį nors pastatą, kuris yra toks kitoks, kad išprovokuoja netikėtumo ir emocijos akimirką“, - sakė jis.
O.Niemeyeris iš viso sukūrė maždaug 400 pastatų, tarp jų - galerijos „Serpentine“ Haid parke Londone 2003 metų vasaros paviljoną, Penango valstybinę mečetę Malaizijoje, Prancūzijos Komunistų partijos būstinę Paryžiuje.
Pastarasis pastatas buvo suprojektuotas gyvenant Prancūzijoje, į kurią architektas pabėgo 7-ajame dešimtmetyje, kai Brazilijoje valdžią užgrobė karinė diktatūra.
„Yra per daug neteisybių. Bet įsipareigojimas Komunistų partijai suteikia viltį, solidarumą ir suvokimą, kad įmanoma drauge grumtis už geresnį pasaulį“, - 2006 metais sakė jis prancūzų komunistų dienraščiui „l'Humanite“.
O.Niemeyeris gimė 1907 metų gruodžio 15 dieną Rio de Žaneire, vidutinės klasės atstovų šeimoje, turinčioje vokiškų, portugališkų ir arabiškų šaknų. Jis studijavo šio miesto Vaizduojamojo meno akademijoje ir 1936 metais tapo inžinieriumi-architektu. Vienas pirmųjų jo darbų buvo Brazilijos paviljonas 1939 metų Pasaulinėje parodoje Niujorke.
1928 metais jis vedė Annitą Baldo (Anitą Baldu). Santuoka truko 76 metus iki Annitos mirties 2004 metų pabaigoje. Vienintelė jų dukra, Anna Maria Niemeyer (Ana Marija Nymejer), mirė nuo emfizemos 2009-aisiais, būdama 82 metų amžiaus.
Būdamas 98-erių garsusis architektas vėl vedė - 38 metais jaunesnę ištikimą savo asistentę Verą Lucią Cabreirą (Verą Lusiją Kabreirą).
Pastaraisiais metais O.Niemeyeris kelis kartus gulėjo ligoninėje. 2009 metais jam buvo atlikta tulžies pūslės operacija, o kitą kartą - pašalintas gaubtinės žarnos auglys.
Jis mirė prieš pat savo 105-ąjį gimtadienį gruodžio 15 dieną.
Architektas buvo užsiėmęs iki pat gyvenimo pabaigos, pavyzdžiui, anksčiau šiais metais prižiūrėjo garsiojo „Sambodromo“, kurį suprojektavo prieš 30 metų ir kuriame kasmet vyksta Rio karnavalas, renovaciją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Latvijoje siūloma uždrausti turizmo paslaugas Rusijoje ir Baltarusijoje
„Naujosios vienybės“ frakcija pateikė Latvijos parlamentui Turizmo įstatymo pataisų projektą, pagal kurį kelionių organizatoriams ir agentūroms būtų uždrausta teikti turizmo paslaugas Rusijoje ir Baltarusijoje. ...
-
Vance'as perspėja nesudaryti DI sandorių su autoritariniais režimais
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as antradienį Paryžiuje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime dėl dirbtinio intelekto (DI) perspėjo pasaulio lyderius nesudarinėti DI sandorių su „autoritariniais režimais“, atrodo, turėdam...
-
Scholzas ir jo varžovas Merzas žada vengti kraštutinių dešiniųjų
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir tikėtinas jo įpėdinis Friedrichas Merzas antradienį sakydami kalbas parlamente prieš vasario 23 d. vyksiančius nacionalinius rinkimus pažadėjo nebendradarbiauti su kraštutiniais dešiniaisiais,...
-
Graikijos rojus virsta vaiduoklių sala
Turistų taip mėgstama Santorino sala Viduržemio jūroje dabar panašesnė į vaiduoklių karalystę, nes daugiau kaip pusė iš maždaug 20 tūkst. nuolatinių šios kurortinės salos gyventojų išvyko. Juos privertė bėgti jau kel...
-
Tarptautinė lustų rinka 2024-aisiais augo beveik penktadaliu
Per praėjusius metus pasaulyje parduota lustų už 627,6 mlrd. JAV dolerių – 19,1 proc. daugiau nei 2023-iaisiais, skelbia Puslaidininkių pramonės asociacija (angl. Semiconductor Industry Association, SIA). ...
-
Europos Komisija žada tvirtą atsaką į JAV muitus
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen antradienį pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą nuo kovo 12 dienos įvesti 25 proc. muitus importuojamam plienui ir aliuminiui ir pažadėjo, kad blokas imsis atsakomųjų priemonių. ...
-
Lenkija: mažai tikėtina, kad Trumpas nutrauks pagalbą Ukrainai
2025 m. sausio 24 d. JAV valstybės departamentas, vadovaudamasis prezidento Donaldo Trumpo įsakymu, įšaldė beveik visą užsienio pagalbą visame pasaulyje ir pristabdė naujos pagalbos teikimą. ...
-
Muskas mėgina perimti „OpenAI“ kontrolę
Elonas Muskas vadovauja investicinei grupei, siūlančiai 97,4 mlrd. JAV dolerių už ne pelno siekiančią įmonę „OpenAI“, taip atverdamas naują frontą kare su dirbtinio intelekto pokalbių roboto „ChatGPT“ kūrėju, pirmadienį pr...
-
Neužtruko ir dienos: Trumpas jau pasirašė įsaką dėl europiečius papiktinusių tarifų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įvykdė pažadą įvesti 25 proc. muitus plieno ir aliuminio importui. Taip jis pradėjo seniai žadėtą prekybos karą, nepaisydamas Europos ir Kinijos įspėjimų. ...
-
Trumpas: Ukraina kada nors gali būti rusų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį neatmetė galimybės, kad Ukraina kada nors gali priklausyti Rusijai, ir sakė, kad JAV pagalbą reiktų mainyti į Ukrainos gamtinius išteklius, tokius kaip retieji elementai. ...