Protestų judėjimo "Okupuok Volstritą" (Occupy Wall Street) aktyvistai labiausiai būgštavo dėl artėjančios žiemos, tačiau būtent vieną šilčiausių naktų, kai demonstrantai miegojo palapinėse vienoje Niujorko aikštėje, policija surengė netikėtą operaciją, išvaikydama aštuonias savaites trukusią demonstraciją.

„Miegojai kaip negyvas. Staiga farai pradėjo spardyti palapines, o žmonės šaukė “Tai ne pratybos!" - pasakojo 22 metų Mutsukai Iroppoi.

Kitas protestuotojas, vardu Alas sakė, kad šimtai policininkų „atbėgo tarsi armiją“, šviečiant kilnojamiems prožektoriams.

Per valandą aikštėje protestuotojų beveik neliko - dauguma jų išsivaikščiojo, o dešimtims kitų policininkai surišo rankas plastikinėmis juostelėmis ir sukėlė į policijos sunkvežimius ir autobusus. Pareigūnai, kurie dėvėjo šalmus, bet nenaudojo kitokios riaušių malšinimo įrangos, metodiškai griovė palapines, pastatytas Zuccotti parke Manhatane.

Policininkai krovė į krūvas protestuotojų paliktus drabužius, miegmaišius, baldus ir kitus daiktus. Paskui pareigūnus atvyko valytojų brigados, kurios sumetė sukrautus daiktus į šiukšlių sunkvežimius, o vėliau švariai nuplovė ir išvalė aikštę.

Po pirminio reido aikštėje liko tik kelios dešimtys labiausiai prisiekusių protestuotojų. Kai kurie iš jų buvo prisirakinę vienas prie kito dviračių spynomis, užmautomis ant jų kaklų, pasakojo vienas iš pasilikusiųjų - 26 metų benamis Chrisas Porteris.

Policininkai kantriai stovėjo aplink gėlių klombą, kurioje įvyko ši „paskutinė dvikova“. Ch.Porteris, kuris su protestuotojais gyveno kelias savaites, sakė nusprendęs pasiduoti, kai „jie pagrasino ištempti mane kniūbsčią ir sudaužyti mano bandžą.“

„Tai išties puiki bandža - geriausias dalykas, kurį turiu“, - pridūrė jis.

Galiausiai buvo išvesdinti netgi susirakinusieji dviračių spynomis - iš pažiūros be didesnio smurto.

Ši policijos operacija buvo surengta, likus tik porai dienų iki ketvirtadienio, kai judėjimas „Okupuok Volstritą“ minės savo susikūrimo trijų mėnesių sukaktį. Nors panašios stovyklos pastarosiomis dienomis buvo likviduotos keliuose kituose miestuose, įskaitant Denverį, Portlandą ir Ouklandą, protestuotojų bazė Manhatane atrodė nepajudinama ir neįveikiama.

Protestuotojai buvo įkūrę gatvės biblioteką, virtuvę, pirmosios pagalbos punktą, visuotinį susirinkimą ir būgnijimo ringą. Žmonės jau ruošėsi šaltai ir snieguotai Niujorko žiemai, o ketvirtadienį žadėjo surengti didelę demonstraciją.

Rūškanas 35 metų Aldenas Bevingtonas sakė, kad protestuotojai veikiausiai buvo pernelyg atsipalaidavę.

„Esame linkę užmiršti, kad esame čia apsupti“, - sakė jis.

Galiausiai tik nedaugelis protestuotojų ryžosi pasipriešinti.

„Aš miegojai. Tada įsijungė šviesos, - pasakojo A.Bevingtonas. - Viskas buvo atliktas siekiant įbauginti žmones triuškinamos jėgos demonstravimu.“

Paryčiais prie aikštės, kuri yra netoli Niujorko akcijų biržos rūmų ir Pasaulio prekybos centro statybos aikštelės, pradėjo rinktis pirmieji ten dirbantys žmonės.

Tuo metu valytojų brigados jau plovė aikštės dangą aukšto spaudimo vandens čiurkšlėmis. Darbuotojai žvalgėsi nustebę, negalėdami patikėti, kad prieštaringai vertinamas, bet jau įprastu reginiu tapęs palapinių miestelis išnyko ir liko tik medžiai bei suoleliai.

Vieno sulčių kiosko pardavėjas pareiškė, kad protestuotojams taip ir reikia.

„Aš juos palaikau, tačiau reikia dirbti, o ne kelti revoliucijas, - sakė jis. - Nepalaikau revoliucijų ir tingėjimo. Tingėjimas nėra gerai mūsų šaliai.“

Tačiau A.Bevingtonas skundėsi, kad buvo sužlugdytas taikaus, aiškių lyderių neturinčių ir autonominio protesto eksperimentas.

„Tai buvo gyvas eksperimentas, absoliučiai pažangiausias, - sakė jis. - Dabar norėčiau pamatyti sankcionuotą užėmimą - tokį, kuris gerbtų ir pripažintų žmonių darbą.“