Trims Baltijos valstybėms ir Suomijai vis dar nepavyksta rasti sutarimo, kur geriausia statyti regioninį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kuris, tikėtina, gaus Europos Sąjungos paramą.
Nors Lietuvos galimų vietų sąraše nėra, jos atstovai siekia, kad naujasis statinys nepakenktų būsimam suskystintų gamtinių dujų terminalui Klaipėdoje, praneša „Panorama“.
Lapkritį pristatytos nepriklausomų ekspertų išvados nurodė, kad geriausia vieta terminalui – Suomijos įlanka, tačiau tiksliai nepasakė, kurioje pusėje – Estijos ar Suomijos. Terminalo nori abi valstybės, šiuo metu estai yra parengę du galimus projektus, suomiai – vieną.
„Manome, kad terminalas Suomijoje regionui geriausiai padėtų apsirūpinti dujomis. Aišku, Estija mano, kad terminalas jos teritorijoje būtų naudingiausias regionui. Remdamiesi objektyviais kriterijais turime priimti sprendimą, geriausią visoms pusėms“, – LRT televizijos naujienų tarnybai sakė Suomijos ūkio ministras Janas Vapaavouris.
Estijos ir Suomijos varžybomis labiausiai nepatenkinti latviai, kurie terminalo norėjo savo šalyje. Statybos valstybėms patrauklios vien dėl to, kad iš dalies bus finansuojamos Bendrijos lėšomis.
Lietuva dėl vietos varžytis nustojo apsisprendusi savarankiškai įgyvendinti Klaipėdos projektą. Tačiau Estijos ministras sako, kad reikia rasti išeitį, jog du terminalai regione netrukdytų vienas kitam.
„Klausimas, kiek šie du terminalai konkuruos vienas su kitu. Tai klausimas, į kurį nežinau atsakymo. Galbūt yra vietos abiem terminalams – ir regioniniam, kuris taip pat tieks dujas Lietuvai, ir Lietuvos nacionaliniam. Tačiau reikia turėti omenyje, kad Lietuvos terminalas tikrai nepatenkins Latvijos, Estijos ir Suomijos poreikių“, – sako Estijos ūkio ministras Juhanas Partsas.
Energetikos ministras teigia, kad Lietuva aktyviai dalyvauja diskusijose ir mano, kad abu terminalai Lietuvai bus naudingi.
„Nauda Lietuvai: bus bendra dujų rinka ir galėsime nupirkti dujų pasaulio rinkos kainomis. Kaina būtų ženkliai mažesnė nei dabar“, – įsitikinęs :Lietuvos energetikos ministras Jarolslavas Neverovičius.
Visos šalys pabrėžia, kad iki statybų pradžios būtina sujungti Baltijos valstybių dujų infrastruktūrą su Suomijos ir Lenkijos – tik tuomet suskystintų gamtinių dujų terminalai bus naudingi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjeras: didesnis gynybos finansavimas, avansiniai mokėjimai leidžia „nusipirkti laiko“
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog didesnis finansavimas gynybai ir dėl to anksčiau atliekami avansiniai mokėjimai už karinę techniką leidžia „nusipirkti laiko“. ...
-
Vyriausybė kurs specialią komisiją: verslo atstovai turi pageidavimų
Premjerui Gintautui Paluckui žadant formuoti biurokratinės naštos mažinimo komisiją, verslo atstovai tikisi, jog joje bus po lygiai verslo struktūrų ir valdžios atstovų, o jai galėtų vadovauti verslo deleguotas žmogus. ...
-
Didėja ir pensijos, ir įmokos: ką svarbu žinoti?5
Kaip ir kasmet, Naujieji atneša nemažai pokyčių. Šįkart apie pasikeitusias „Sodros“ išmokas ir įmokas. Senjorai sulauks didesnių pensijų, ūgtels vienišo asmens išmokos, pasikeitė mažiausios ir didžiausi...
-
Premjeras – apie lietuviškų prekių panaudojimą Rusijos karo pramonėje1
Vyriausybei ketinant sušvelninti draudimą lėktuvais eksportuoti dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis siekiant, kad jos nepatiktų į Rusiją, premjeras Gintautas Paluckas sako neturintis jokios informacijos apie tokių lietuvi&scaro...
-
LEA statistika: kaip Lietuvoje keičiasi elektromobilių rinka1
Pernai lengvųjų keleivinių elektrinių automobilių skaičius šalyje išaugo beveik 50 proc., o vien grynųjų elektromobilių skaičius – beveik 40 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Valiūnas turi pasiūlymų dėl pelno ir GPM mokesčių, verslo liudijimų2
Gintauto Palucko Vyriausybei svarstant keisti kai kuriuos mokesčius verslas ragina nedidinti pelno bei gyventojų pajamų mokesčių (GPM), tačiau siūlo peržiūrėti verslo liudijimų tvarką ir jų apmokestinimą. ...
-
Valstybės kontrolė: Lietuva gali prarasti milijonus eurų1
Vėluodama įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (RRF) Lietuva rizikuoja gauti ne visas jai skirtas lėšas – 3,8 mlrd. eurų, taip pat neįvykdyti visų įsipareigojimų, ketvirtadienį skelbia Valst...
-
Mačiulis: sausį bus nemažas kainų šuolis2
Lietuvoje gruodį mėnesio infliacijai siekus 0,2 proc., o metinei – 2,1 proc., ekonomistai teigia, kad infliacija jau pradeda spartėti bei šiemet bus didesnė nei „sveiku“ laikomas 2 proc. lygis. ...
-
Užimtumo tarnyba: bedarbių gretos pilnėja2
Paskutinį 2024 metų mėnesį mažėjus darbuotojų paieškai bei įsidarbinimo skaičiui, Lietuvoje didėjo registruotas nedarbas, ketvirtadienį pranešė Užimtumo tarnyba. ...
-
Infliacijos kreivė: vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 0,4 proc.
Lietuvoje gruodį fiksuota 0,2 proc. mėnesio infliacija, tuo metu metinė infliacija – gruodį, palyginti su 2023-ųjų gruodžiu – siekė 2,1 proc. ...