Valstybinė kainų ir energetikos komisija pateikė balandžio mėnesio šildymo kainų Lietuvoje statistiką. Joje skelbiama, kad pigiausiai už centralizuotai tiekiamą šilumą balandžio mėnesį mokėjo uteniškiai (17,97 ct/kWh), brangiausiai druskininkiečiai – 30,50  ct/kWh.

Didžiąją šildymo kainos dalį sudaro kuras ir perkama šiluma, gerokai mažiau pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir darbo užmokestis. Nusidėvėjimas sudaro dar mažesnę dalį, remonto darbai - pačią mažiausią kainos dalį.

Siekdami išsiaiškinti kodėl druskininkiečiai  gauna didžiausias sąskaitas už centralizuotai tiekiamą šilumą, vakar telefonu susisiekėme su UAB „Litesko“ Druskininkų filialiu. Čia mums nurodė dėl šildymo kainų kalbėtis su visos UAB „Litesko“ atstovu spaudai Nerijumi Mikalajūnu. Kadangi jis šiuo metu atostogauja, pažadėjo šiandien atsakyti į mūsų klausimus elektroniniu paštu.

Vakar taip pat susisiekėme su Druskininkų savivaldybės atstove spaudai, kuri mus informavo, kad savivaldybė padarė daug siekdama sumažinti centralizuotai tiekiamos šilumos kainą ir pažadėjo konkretesnę informaciją pateikti šiandien.

Susidariusią situaciją sutiko pakomentuoti Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų  gynimo lygos  prezidentas Kęstutis Grinius ir druskininkietis Eimantas Mitkus, kuris po ketverių bylinėjimosi metų su šilumos tiekimo monopolistės Lietuvoje UAB „Litesko“ filialu „Druskininkų šiluma“ teisme įrodė, kad šilumos kiekiai skaičiuojami ne „iš lubų“ ir ne pagal „Litesko“ norus, o taip, kaip numatyta su vartotoju pasirašytoje sutartyje.

Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų  gynimo lygos  prezidento Kęstučio Girniaus nuomone, pirmoji didelės kainos priežastis ta, kad Druskininkai savo šilumos ūkį išnuomavo privačiai įmonei, kuri be abejo siekia pelno. Kita priežastis, tai, kad Druskininkai perka dujas iš Baltarusijos.

„Nors yra daug institucijų, kontroliuojančių šilumos tiekėjus, tos pačios savivaldybės, kurios pasirašo sutartis su šilumos tiekėjais, Valstybinė kainų ir energetikos komisija, Konkurencijos taryba , tačiau jos dažniausiai remiasi tais kainų duomenimis, kuriuos pateikia patys šilumos tiekėjai. Be to dabar kalbama, kad UAB „Litesko“ ketina statyti biokuro katilą, kurio dėka turėtų sumažėti centralizuotai tiekiamos šilumos kainos, bet juk pačio katilo statybos kaina užguls vartotojų pečius ir  aišku tas katilas bus pastatytas didesnėmis sąnaudomis nei iš tikrųjų reikėtų. Dažniausiai remonto ar šiuo atveju biokuro katilo statybos darbus atlieka šilumą tiekiančios bendrovės antrinė įmonė, ar pati bendrovė, todėl yra didžiulis interesas darbus atlikti už didesnę kainą. Kol šilumos ūkis priklauso privatiems asmenims, kurie užima monopolininkų pozicijas rinkoje, ko nors geresnio negalime tikėtis“,- kalbėjo Kęstutis Girnius.

Druskininkietis Eimantas Mitkus teigė, kad centralizuotai tiekiamos šilumos tiekėjas kokią nori tokią kainą ir paskaičiuoja gyventojams už tiekiamą šilumą.

„Visai nenustebčiau, jei UAB „Litesko“ kažką nusipirko, ar investavo ir visas išlaidas turės padengti vartotojai. Man bylinėjantis su UAB „Litesko“ ar dalyvaujant susitikimuose su šios bendrovės atstovais, jie atvykdavo naujausiais automobiliais, priklausančiais bendrovei. Kaip manote, kieno pinigai išleisti perkant šiuos automobilius, ar išsimokant sau didžiulius mėnesinius atlyginimus? Žinoma, tik mūsų, vartotojų, kurie jiems sumoka už tiekiamą šilumą. Daug aiškiau būtų, jei savivaldybė paviešintų pasirašytą sutartį su UAB „Litesko“, tada žinotume konkrečias sąlygas. Dabar juokinga per televiziją matyti, kai apie šilumos kainas diskutuoja UAB „Litesko“ Druskininkų  filialo vadovas su Alytaus filialo vadovu. Kas pasikeis po tokios diskusijos? “ - kalbėjo Eimantas Mitkus.