- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmieji metų mėnesiai Lietuvos bankų sistemoje buvo gana vangūs. Sausį ir vasarį bendrasis paskolų portfelis mažėjo jau 17 mėnesių paeiliui, tačiau taupymo apimtis augo.
Akivaizdu, kad kreditavimo aplinka nepagerėjo, o pastaruoju metu siūlomos naujos reguliavimo priemonės aplinką daro dar sunkiau prognozuojamą, todėl didesnių pokyčių šioje srityje sunku tikėtis, tvirtina Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Pasak jo, per sausį bendrasis paskolų portfelis dar susitraukė 378,6 mln. litų, tačiau tai galima laikyti staigiu stabtelėjimu po praėjusių metų pabaigoje vykusio masinio paskolų gražinimo proceso, kai vien per lapkritį ir gruodį paskolų portfelio vertė sumažėjo 2,9 mlrd. litų nuo 64,3 iki 61,4 mlrd. litų.
Vasarį procesas dar smarkiau sulėtėjo – portfelis per mėnesį prarado 184,4 mln. litų vertės ir siekė 60,8 mlrd. litų. Žinoma, trumpo laikotarpio pokyčių negalima laikyti tendencija, veikiau galima teigti, kad pernykštės kreditavimo tendencijos kol kas nesikeičia.
„Praėjusių metų pradžioje siūlytos ir kreditavimo procesui būtinos įmonių bankroto ir restruktūrizavimo įstatymo pataisos nepriimtos. Maža to, siūlomų naujų teisinio reguliavimo iniciatyvų sąrašas ir neaiškios jų perspektyvos lemia sunkiai prognozuojamą teisinę aplinką ir jos poveikį skolinimui. Todėl didesnių poslinkių kreditavimo politikoje sunku tikėtis“, - aiškina S.Kropas.
Kita vertus, bankuose gerokai išaugo litų kiekis, o verslą netrukus turėtų pasiekti iš Europos institucijų gautos lėšos, skirtos ekonomikai skatinti. Šie du faktoriai neišvengiamai turės įtakos skolinimo procesams.
Sausį bankų klientai kiek patuštino indėlių sąskaitas – bendras indėlių portfelis traukėsi 397,1 mln. litų iki 40,6 mlrd. litų. Tačiau jau vasarį indėlių sąskaitos pasipildė 676,3 mln. litų ir peržengė 41 mlrd. litų ribą. Pilnėjo ir įmonių, ir valdžios institucijų, ir privačių asmenų sąskaitos. Pažymėtina, kad šis procesas pernai ir šiemet vyksta paraleliai su nuosekliai mažėjančiomis indėlių palūkanomis.
„Verslo prasme vertinant, indėlių patrauklumas mąžta, tačiau tai nekeičia bankų klientų įpročių. Viena vertus, tai rodo indėlininkų pasitikėjimą bankais ir jų nenorą rizikuoti investuojant į alternatyvius taupymo produktus, kita vertus, taupymo tendencijos rodo, kad verslas ir gyventojai kol kas yra atsargūs ir verčiau linkę taupyti“, - pastebi asociacijos prezidentas.
Nuo 2009 metų pradžios indėlių suma Lietuvoje veikiančiuose bankuose padidėjo 3 milijardais litų (nuo 38,1 iki 41,2 milijardo). Pažymėtina, kad daugiausiai išaugo fizinių asmenų terminuotųjų indėlių suma - 1,3 mlrd. litų iki 17,5 milijardo. Gera žinia visgi yra ta, kad tiek verslas, tiek fiziniai asmenys pinigų taupymui turi.
„Pirmieji naujų metų mėnesiai kol kas netapo naujų pokyčių bankų sistemoje pranašais. Galima sakyti, kad pinigų kiekis bankuose auga, tačiau tiek bankai, tiek jų klientai išliko atsargūs ir orientuoti į taupymą, o ne vartojimą. Nors prielaidų pokyčiams esama, nerimą kelia nepalanki ir sunkiai prognozuojama kreditavimo teisinė aplinka. Lietuvoje bankų sistema buvo ir išlieka pagrindiniu kapitalo įliejimo į ūkį įrankiu, todėl nesudarius kreditavimui būtinų prielaidų, bankai negalės tinkamai atlikti savo vaidmens skatinant ekonomikos augimą“, - tvirtina S.Kropas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Lietuvą naujai atvykusiems ukrainiečiams bus skiriamos vienkartinės išmokos
Tarptautinė migracijos organizacija (IOM Lietuva) į Lietuvą naujai atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos skirs vienkartines išmokas, kurios sieks 221 eurą. ...
-
ESO: sparčiai daugėja gaminančių vartotojų
Pernai gaminančių vartotojų (GV) skaičius išaugo 40 procentų ir viršijo 124 tūkst. tokių vartotojų, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Prognozės: degalų kainos kils toliau?
Šalyje nuo sausio padidėjus kuro akcizams ir dyzelinui pabrangus 14 proc., o benzinui – 7,5 proc., prognozuojamas tolesnis kuro kainų augimas, antradienį pranešė kainas stebintis portalas pricer.lt. ...
-
Gynybos obligacijų jau išplatinta už 16,7 mln. eurų1
Gyventojai, verslas ir kitos organizacijos per tris mėnesius – nuo 2024-ųjų spalio 10-osios – jau įsigijo gynybos obligacijų už 16,7 mln. eurų. ...
-
Patarėjas: renkantis tiekėją smulkiems elektros vartotojams gali kilti didelė įtampa
Prezidento patarėjas sako, kad Vyriausybei netrukus teks apsispręsti dėl trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo likimo. Ramūno Dilbos teigimu, nekeičiant tvarkos ir šio etapo vartotojams pasirenkant nepriklausomus tiekėjus visuomenėje gal...
-
Atskleidė komercinių bankų pelną – sumos gniaužia kvapą
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai per devynis 2024 metų mėnesius uždirbo 788 mln. eurų grynojo pelno – 4,1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2023 metais, kai jis siekė 757,5 mln. eurų. ...
-
Prezidentūra: peržiūrėti konkurso sąlygas nėra kažkoks baubas
Prezidento patarėjas sako, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda palaiko iniciatyvą peržiūrėti antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkurso sąlygas. ...
-
Prezidentūra apie siūlymą Baltijos šalims statyti elektrinę: visi variantai svarstytini
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad reikia svarstyti visus variantus, kurie padėtų užtikrinti elektros energijos sistemos stabilumą po vasarį įvyksiančios Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa. ...
-
ŽŪM nenori perleisti žuvivaisos reikalų Aplinkos ministerijai
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prieštarauja, kad vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką formuotų ir žuvivaisos tvarką nustatytų bei programas rengtų tik Aplinkos ministerija. ...
-
VGT siekiant smarkiai didinti lėšas gynybai, konservatoriai renkasi į prezidiumo posėdį1
Valstybės gynybos tarybai (VGT) nusprendus per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), opoziciniai konservatoriai antradienį renkasi į partijos prezidiumo posėdį. ...