Vyriausybė ketina imtis iki šiol nematytos esminės valstybės turto valdymo reformos: pagal Švedijos, Suomijos ir kitų valstybių pavyzdžius siūloma sukurti bendrovę, kuriai ketinama perduoti visų valstybinių įmonių valdymą. Atsargiai į reformą žiūri kai kurios ministerijos ir valstybinės įmonės, tačiau pažangesniam turto valdymui pritaria Prezidentė.
Valstybė Lietuvoje valdo daugiausiai turto ir yra didžiausias darbdavys. Skaičiuojama, kad vien komercinio – įmonių, miškų ir kito – turto vertė siekia 18 milijardų litų. Tačiau nauda iš šio turto, švelniai tariant, menka. Pernykščius valstybės įmonių dividendus – 45 mln. litų, – palyginti su valstybės valdomu turtu nesuklystume pavadinę katino ašaromis.
Anot ekspertų, tokios padėties priežastys daugiau nei aiškios.
Dabar valstybės įmonės valdomos neskaidriai, neturi aiškių tikslų, svarbiausios įmonės priklauso ministerijoms, todėl politika susimaišo su komerciniais interesais.
Siekdama pakeisti padėtį Vyriausybė Ūkio ir Finansų ministerijoms nurodė parengti strategiją, kaip iš turto gauti daugiau naudos Lietuvos gyventojams.
Ūkio ministerija pasamdė švedų ekspertą Dagą Detterį, kuris turto reformą padėjo atlikti Švedijoje bei kitose valstybėse. Nauja turto valdymo strategija ant Vyriausybės stalo turi gulti rugsėjį, tačiau jau dabar aiškėja jos gairės. Esminiai pertvarkos tikslai – įmones depolitizuoti, išskaidrinti veiklą, atskirti nekomercines paslaugas nuo komercinių ir siekti, kad pagrindinis jų tikslas būtų didinti vertę.
„Pagrindinė problema, kad valstybinės įmonės turi prieštaraujančius vienas kitam tikslus. Valstybinės bendrovės, kurios yra valdomos Vyriausybės, turi siekti ir politinių, ir komercinių tikslų, bet pelno siekiančioms bendrovėms tai labai sudėtinga, tai neįmanoma. Tai neįmanoma užduotis Vyriausybės viduje. Todėl mums reikia atskirti politinius ir komercinius tikslus“, – aiškino valstybės turto valdymo ekspertas Dagas Detteris.
Nors yra įvairių būdų, kaip tai padaryti, kaip vienas efektingiausių modelių įvardijamas vienos valstybės turtą kontroliuojančios bendrovės įsteigimas.
Kol nėra jos pavadinimo, vadinkime „Valstybės turtas“. Šiai bendrovei būtų perduotas visas valstybės valdomas nekilnojamasis turtas, iš atskirų ministerijų į kontroliuojančią bendrovę pereitų transporto įmonės, į vieną bendrovę sujungtos 42 urėdijos, energetikos sektorius bei kitos smulkesnės bendrovės, užsiimančios įvairia veikla.
„Valstybės turtui“ vadovautų profesionalūs vadybininkai, kuriuos kaip pagrindinis akcininkas kontroliuotų Ministrų Taryba. Ekspertai neabejoja, kad toks modelis būtų veiksmingas.
„Valdytojai turi būti žmonės su patirtimi ir nepriekaištingos reputacijos. Reikėtų suprasti, kad valstybės įmonių sąrašas ilgas, tokių yra daug ir surasti kiekvienai įmonei savo valdytojus, kuris atitiktų etikos ir kompetencijos standartus, būtų pernelyg sudėtinga. Daug efektyviau būtų surasti vieną grupę narių, kurie teisingai valdytų įmones ir gautų iš to pelno“, – svarstė „DNB Nord“ grupės vyriausioji ekonomistė Jakaterina Rojaka.
Tačiau lygiai taip pat neabejojama, kad atsirastų tų, kurie tokiai pertvarkai priešintųsi. „Dabartinis decentralizuotas modelis yra kaip „juoda dėžė“. Nėra skaidrumo, nėra supratimo, kas vyksta su valstybinėm kompanijom. Jeigu tai „juoda dėžė“, mes nežinome, kas iš jos pelnosi. Bet žmonės, kurie iš to pelnosi, žinoma, priešinsis“, – sakė D. Detteris.
Jau dabar kai kurios ministerijos nerodo didelio noro savo valdomų bendrovių perduoti profesionalių vadybininkų valdomai kontroliuojančiai bendrovei.
Panašu, kad į efektingesnio valdymo reformas skersai žiūrės ir dabartinių valstybės įmonių vadovai.
Kad reikia geriau valdyti savo turtą, ne sykį yra raginusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentūros pozicija nesikeičia. Anot jos, geriau valdomas valstybės turtas duotų naudos pagrindiniam jo savininkui – Lietuvos piliečiams.
„Tai alternatyva mokesčių kėlimui, nes natūralu, kad mūsų poreikiai didėja, mums reikia viešųjų paslaugų. Į mokesčius žmonės tikrai jautriai reaguoja. Turtas, valdomas piliečių, turi būti valdomas efektyviai ir tos įplaukos, papildomos įplaukos, jas būtų galima paskirti švietimui ar kitoms socialinėms paslaugoms finansuoti“, – svarstė Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas.
Skaičiuojama, kad reforma skylėtą valstybės iždą vien kitais metais galėtų papildyti 300–400 milijonų litų. Ilgainiui ši sumą esą gali pasiekti ir milijardą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Daržovių derlius Lietuvoje: ar kils kainos?
Daržovių augintojai guodžiasi, kad puikiai augusį derlių vasarą sunaikino liūtys. Iš mažiau lietaus gavusių morkų laukų dabar imamas geras derlius. Tačiau yra ūkių, kurie liko visai be morkų. Štai Joniškio rajono ūkininkai ...
-
Ekonomistai: yra lūkesčių, kad ECB dar kartą sumažins bazines palūkanų normas
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį nusprendus ketvirčiu procentinio punkto sumažinti bazines palūkanų normas, ekonomistai mano, kad galima tikėtis dar vieno mažinimo gruodžio 12 d. ...
-
Vyriausybė nepritaria siūlymui neformaliojo vaikų švietimo krepšelį didinti iki 72 eurų
Vyriausybė nepritaria opozicijos siūlymui didinti neformaliojo vaikų švietimo krepšelio sumą iki 72 eurų. ...
-
Spręs, ar su VLK nesutarusioms įstaigoms leisti išrašyti kompensuojamuosius vaistus
Seimas svarstys pataisas, kuriomis siūloma nustatyti galimybę įstaigoms, kurios turi licenciją sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, bet nėra sudariusios sutarčių su Valstybine ligonių kasa (VLK), išrašyti pacientams kompensuojamuosi...
-
R. Vaikšnoras: vokiečių brigados atvykimas yra puiki galimybė investuotojams16
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikina, kad šalies karinių pajėgų plėtra, didėjančios išlaidos gynybai ir galiausiai vokiečių brigados atvykimas kurs naujas galimybes šalies verslui ir investuotojams. Genero...
-
Teismas: „Tete-a-tete“ teisėtai neleista atidaryti dar vieno salono Tauragėje
Lošimų priežiūros tarnyba pagrįstai atsisakė išduoti leidimą įmonei „Tete-a-tete“ atidaryti dar vieną lošimų automatų saloną Tauragėje, nusprendė teismas. ...
-
Ekonomistas: kalėdinė prekyba bus aktyvi, žmonių lūkesčiai – aukšti1
Kalėdinę prekybą pradedančių prekybininkų apklausa rodo, kad šiemet gyventojai dovanoms linkę išleisti panašiai pinigų, kaip pernai, tačiau atsigavusi perkamoji galia ir sumažėjusi infliacija leidžia tikėtis aktyvesnio &scaron...
-
„DBRS Morningstar“ patvirtino Lietuvos turėtą skolinimosi reitingą1
Tarptautinė kredito reitingų agentūra „DBRS Morningstar“ penktadienį dar kartą patvirtino anksčiau Lietuvai suteiktą A (aukštą) ilgalaikio skolinimosi reitingą su stabilia perspektyva, pranešė Finansų ministerija. ...
-
„Litgrid“: kitą savaitę bus laikinai atjungta „NordBalt“ jungtis su Švedija4
Kitą savaitę bus laikinai atjungta elektros jungtis su Švedija „NordBalt“, penktadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
LEA: penktadienį didmeninė dienos elektros kaina Lietuvoje yra viena mažiausių šiemet
Šį penktadienį didmeninė dienos elektros kaina Lietuvoje yra viena mažiausių šiemet – dienos vidurkis siekia 19,53 Eur/MWh, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Skelbiama, kad mažesnė vidutinė dienos kaina šia...