Kas lietuvėms trukdo rinktis tvariąją madą?

  • Teksto dydis:

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkės ir studentės atliko kokybinį tyrimą, kurio metu apklaustos 24-ios 20–59 metų amžiaus moterys. Tyrimas parodė: nors moterys suvokia tvarumo svarbą, šį suvokimą paversti prasmingais veiksmais tebėra iššūkis. Tarp tyrimo išvadų – ir moterų noras spintoje turėti drabužius, kurie yra paveldimi karta į kartos.

Kaip dažnai, kiek vienetų, kokios kokybės ir už kokią kainą perkate drabužius? Ką darote su savo apranga, kai drabužiai suplyšta, nusibosta ar Jums tiesiog norisi atlaisvinti vietos spintoje naujiems pirkiniams? Ar ir kaip dažnai susimąstote, kokį poveikį mados industrija sukelia aplinkai ir kiekvienam iš mūsų? Tokius klausimus KTU Ekonomikos ir verslo (EVF) fakulteto Verslo ir antreprenerystės studijų programos (bakalauro studijų) studentė Ieva Jarmalavičiūtė, vadovaujama profesorės Živilės Stankevičiūtės, uždavė tyrime dalyvavusioms lietuvėms

Priima tvarumą

„Tyrime dalyvavusios moterys puikiai supranta greitosios mados poveikį aplinkai: vandens tarša, kenksmingi dažymo procesai, kasmet susidarantis didžiulis tekstilės atliekų kiekis. Jos pripažįsta darbo jėgos išnaudojimo ir nesaugių darbo sąlygų, paplitusių globaliose tiekimo grandinėse, etinius padarinius. Ekonominiu požiūriu, jos pamini vartotojiškumą“, – komentuodama tyrimo išvadas pabrėžia KTU mokslininkė Ž. Stankevičiūtė.

KTU profesorės teigimu, moterys įvardija tvarumo iniciatyvas kaip reikšmingus pokyčius, kurie įkvepia jas bendradarbiauti su prekių ženklais, savo gamybos procesuose teikiančiais pirmenybę ekologiškoms medžiagoms ir užtikrinančiais saugias darbo sąlygas darbuotojams. Jos sako, kad drabužių dovanojimas, tekstilės perdirbimas ir kitos alternatyvos, tokios kaip platforma „Vinted“, yra naudingos skatinant tvariąją madą.

Požiūris: daugeliui moterų tvarumas, I. Jarmalavičiūtės teigimu, yra ne tik tendencija, bet ir vertybė, kuri atitinka jų asmeninius įsitikimus. / KTU archyvo nuotr.

Tyrimą atlikusios KTU studentės Ievos Jarmalavičiūtės teigimu, ją labiausiai nustebino tai, kad moterys randa kūrybiškų sprendimų, kaip atnaujinti atsibodusius drabužius ir taip prailginti jų naudojimo laiką.

„Tyrimas leidžia teigti, kad asmeninės vertybės daro dar didesnį poveikį moterų požiūriui ir elgesiui. Daugeliui tvarumas yra ne tik tendencija, bet ir vertybė, kuri atitinka jų asmeninius įsitikimus. Daugelis moterų į madą žvelgia kaip į saviraiškos formą ir ieško drabužių, atspindinčių jų tvarumo, etikos ir socialinės atsakomybės vertybes. Pavyzdžiui, kai kurios moterys džiaugiasi savo spintoje turėdamos drabužių, kurie yra paveldimi karta iš kartos“, – pasakoja KTU studentė.

Nors moterys pripažįsta ilgalaikę vertę ir etinius aspektus, susijusius su tvariąja mada, didelė gaminių kaina tampa svarbesnis aspektas, kuris dažniausiai nusveria norą pirkti tvariai.

Iššūkiai tvariosios mados plėtrai

Nepaisant to, kad moterys domisi tvarumu, joms dažnai sunku susigaudyti dideliame informacijos kiekyje ir atskirti tvarias drabužių alternatyvas. Dėl šio aiškumo stokos joms sudėtinga priimti pagrįstus pirkimo sprendimus.

Moterys taip pat pastebi, kad „antrų rankų“ parduotuvės dažnai siūlo ribotą drabužių dizaino, dydžių ir kokybės asortimentą. Tai gali tapti nemažu iššūkiu jaunesnėms moterims, kurios dažniau renkasi šiuolaikiškesnę ir naujomis tendencijomis paremtą madą.

„Didelė tvarių drabužių kaina yra dar viena kliūtis, kurią ypač pabrėžia moterys, kurių biudžetas yra ribotas. Nors jos pripažįsta ilgalaikę vertę ir etinius aspektus, susijusius su tvariąja mada, didelė gaminių kaina yra svarbesnis aspektas, kuris dažniausiai nusveria norą pirkti tvariai. Tvarus apsipirkimas reikalauja daugiau planavimo ir laiko investicijų, lyginant su greitąja mada, kuri siūlo patogų apsipirkimą. Moterims, kurios yra užsiėmusios ir nenori įdėti didelių pastangų perkant tvariai, tai tampa dar vienu iššūkiu“, – tyrimo rezultatus komentuoja KTU profesorė Ž. Stankevičiūtė.

Žingsneliai: Ž. Stankevičiūtė akcentuoja, kad tvariosios mados srityje svarbus kiekvienas pasirinkimas, net iš pirmo žingsnio ir nežymūs pokyčiai. / KTU archyvo nuotr.

Tarp noro ir realybės

Greitosios mados industrija daug investuoja į reklamos kampanijas ir skaitmeninę rinkodarą, siekdama komunikuoti apie naujus produktus, sezonines kolekcijas. Šis į rinkodarą orientuotas požiūris skatina vartojimo ir vienkartiškumo ciklą, kai drabužiai yra laikomi vienkartinėmis prekėmis, o ne ilgalaikėmis investicijomis.

Dėl spaudimo nuolat atnaujinti savo spintą, kad neatsiliktų nuo nuolat kintančių tendencijų, ir dėl per didelės informacijos, riboto asortimento, didelių laiko ir finansų investicijų iššūkių, moterims sunkiau atsispirti greitosios mados žavesiui ir rinktis tvaresnes alternatyvas.

Tyrimo išvados atskleidė daugialypį šios problemos pobūdį. Nors moterys suvokia tvarumo svarbą, šį suvokimą paversti prasmingais veiksmais tebėra iššūkis. Nepaisant kliūčių, akivaizdu, kad tyrime dalyvavusios moterys ne tik žino, kad reikia pokyčių, bet ir stengiasi ieškoti sprendimų.

Pasak KTU EVF profesorės Ž. Stankevičiūtės, tvariosios mados srityje svarbus kiekvienas pasirinkimas, net iš pirmo žvilgsnio ir nežymūs pokyčiai, tokie kaip drabužio gyvavimo laiko prailgimas jį dovanojant arba įsigijimas vieno, bet kokybiško, o ne trijų ar keturių greitosios mados gaminių. Visa tai prisideda prie neigiamo poveikio aplinkai ir žmonėms mažinimo



NAUJAUSI KOMENTARAI

ir as jau

ir as jau portretas
tvari tapau, visas senas maikes ir pantalonus pan audoju vietoj skuduro grindims plauti, patariu ir kt.tvarems taip daryti, sutaupai daug ant tu sintetiniu ju pasluosciu

Na taip...

Na taip... portretas
Tai pradėkim nuo seimo nariu vyriausybės ir aukštuomenės :D) Kuomet jie pradės taip rengtis tada ir mes jais paseksim:)

Tai gal

Tai gal portretas
lietuves zmones,o ne tvarj?
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių