Valstybės ketinimai kitais metais 14,03 proc. arba 105 mln. litų sumažinti lėšas, skiriamas vaistams kompensuoti, ne tik be reikalingų vaistų paliks didelę dalį ligonių, bet ir galutinai įtvirtins Lietuvą tarp atsiliekančių ES narių.

Kasmet atnaujinamame Europos šalių sveikatos apsaugos kokybės indekse „EuroHealth Consumer Index 2009“ mūsų šalis jau yra nukritusi į 29 vietą iš 33, o už farmacijos politiką įvertinta mažiausiu įmanomu balu - tokį pat gavo tik Albanija ir Bulgarija.

„Lietuvai slysta žemė iš po kojų, tuo tarpu kitos šalys žengia pirmyn“, - analizuodamas tyrimo išvadas prieš kelias savaites teigė tyrimų ir informacijos organizacijos „Health Consumer Powerhouse“ pirmininkas dr. Arne Bjornberg. - „Ši prasta padėtis gali dar pablogėti dėl finansų krizės“.

Kaip rodo paskutinių dienų įvykiai, taip ir gali nutikti - 2010 metais Lietuvoje numatoma skirti 643 mln. litų vaistų kompensavimui arba beveik 105 mln. (14,03 proc.) mažesnė, nei įrašyta patikslintame 2009 metų biudžete, kuris šiemet taip pat jau buvo mažinamas. Labiausiai piktina faktas, kad vaistų kompensavimui skirtos lėšos mažinamos 2-3 kartus daugiau nei kitų sveikatos apsaugos sistemos sričių finansavimas, kur mažinimas siekia tik keletą procentų.

„Vaistų kompensavimui skirtų lėšų mažinimas yra didelis smūgis Lietuvos ligoniams, nes rimtesnių ligų užklupti žmonės neįstengs įsigyti vaistų ir bus palikti likimo valiai. Užuot sukūrus efektyviai veikiančią sveikatos apsaugos sistemą, einama paprasčiausiu keliu - bandoma taupyti ligonių sąskaita. Apgailestaujame, kad valdininkai klaidina visuomenę, jog 50 mln. litų efektą vaistų kompensavimui suteiks prieš keletą mėnesių patvirtintas Vaistų prieinamumo gerinimo ir jų kainų mažinimo priemonių planas. Deja, kol kas nėra priimtas nė vienas plane numatytas sprendimas, o reikalingų teisės aktų rengimas vėluoja“, - sakė Etinių farmacijos kompanijų asociacijos direktorė Jolanta Dičkutė.

Ji atkreipė dėmesį, kad valstybė elgiasi nenuosekliai. „Deklaruojama, kad bus stiprinama pirminė sveikatos priežiūros grandis, per kurią išrašoma didžioji kompensuojamųjų vaistų dalis, o tuo pačiu metu mažinamos kompensavimui skiriamos lėšos - natūralu, kad kyla abejonės dėl galimybių įgyvendinti deklaruojamus tikslus“, - sakė J.Dičkutė.

Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioninio biuro duomenimis, 2009 m. pradžioje vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo 71 m., kai Europos Sąjungos vidurkis siekia 79,1 m. Dar blogesnė situacija susijusi su vyrų gyvenimo trukme: Lietuvoje - 64,9 m., o ES - 76 m.