- LRT RADIJO „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis dažniau pažintinių takų aplinkoje nebeįrengiamos šiukšliadėžės, šiukšlių konteineriai, lauko tualetai, nes siekiama, kad žmogus ten neužtruktų ilgai, LRT RADIJUI sako gamtininkas Almantas Kulbis. Anot jo, lankytojai į pažintinį taką dažniausiai atvažiuoja automobiliais, todėl šiukšles neturėtų būti sunku išsivežti.
– Kada pažintiniai gamtos takai atsirado Lietuvoje?
– Lietuvoje pažintiniai gamtos takai šiandien nėra naujovė, tai nieko nestebina, bet maždaug prieš 30 metų gamtos takai buvo tik pradėti kurti. Atsiradimo pradžia, žinoma, buvo labai įvairi. Druskininkuose buvo pradėti kurti sveikatingumo takai, tačiau jų profilis šiek tiek kitoks.
Gamtos takai atsirado praėjusiame amžiuje, apie 80-uosius ar 90-uosius metus. Reikia paminėti, kad Lietuva tuometinėje Sovietų Sąjungoje buvo viena pirmųjų. Estai, latviai ir lietuviai pirmieji pradėjo kurti takus.
Prie ištakų prisidėjo ir amžiną atilsį profesorė habilituota daktarė Elena Šapokienė, parengusi pirmą leidinį apie mokomuosius gamtos takus. Ten ji nurodė jų paskirtį. Paskirtis ir dabar nekinta – takai skirti pažinti, pamatyti gamtą, suvokti, kas yra gamta, išmokti ją saugoti ir formuoti vertybes.
– Kiek tas pažinimas suderinamas su gamta? Dažniausiai takai įrengiami saugomose, unikaliose teritorijose.
– Lietuvoje šiuo metu yra apie 200 pažintinių gamtos takų. Jų tikrai daug, yra iš ko pasirinkti. Jie labai įvairūs savo atstumais, maršrutais, savo įrengimu, kai kurie skirti mažiesiems, kai kurie – suaugusiems, kai kurie netgi įrengti rezervatuose, kur lankymas iš viso ribojamas, takas nutiestas rezervato pakraščiais.
Lankyti gamtos takus reikėtų pasiruošti, nes einama su tam tikru tikslu. Žinoma, tai ir tam tikras fizinis aktyvumas. Vidinio tako ilgis yra 1,5–3 km, yra ir 5–7 km ilgio takų. Tai reikalauja tam tikro fizinio pasirengimo.
– Labai skiriasi, ar esi nusiteikęs pasivaikščioti po ąžuolyną, ar po pelkę.
– Be abejo, pelkėse takai įrengiami visų pirma tam, kad žmonės nekeliautų, kur nori. Pelkės yra saugomos, dažniausiai tai ichtiologiniai draustiniai. Pageidaujama, kad įrengtu lentų taku lankytojai eitų, nenaikindami augalijos, negąsdindami gyvūnijos. Ąžuolynuose takai taip pat įrengiami specialiai.
Visi gerai žino populiarų Dūkšto ąžuolyno taką. Jo paskirtis įvairesnė, nes ąžuolyno ekosistemą pažinti gana sudėtinga – labai daug augalų, gyvūnų, vabzdžių. Ąžuolyne yra ir įvairių kitų dalykų: skulptūrų, etnokultūros elementų.
Būna mitologinių takų. Pavyzdžiui, vienas naujausių įkurtas Sirvėtos regioniniame parke, Šventos kaime, einant ūksmingu eglynu galima pažinti senovės baltų dievybes, kurių ten yra 20–30.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Uraganų sezonas: dar – nepabaiga?
Šiais metais Atlanto vandenyne buvo 13 galingų audrų. Ar šiemet Atlante bus daugiau uraganų? Kodėl ekspertai mano, kad praeitą savaitę JAV talžęs „Milton“ gali būti ne paskutinis šį sezoną? Likus daugiau nei š...
-
Įsigalioja draudimas žvejoti lašišas ir šlakius, aplinkosaugininkai pradeda patikrinimus
Įsigaliojant draudimui lašišų ir šlakių žvejybai, aplinkosaugininkai trečiadienį pradės kasmetinę akciją „Saugom lašišą“. ...
-
Iš Kinijos į JAV lėktuvu „Panda Express“ atvyko dvi didžiosios pandos
Dvi didžiosios pandos, skirtos Vašingtono zoologijos sodui, antradienį iš Kinijos atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas – tai naujausia Pekino tarptautinės „pandų diplomatijos“ kampanija. ...
-
Susipažinkite: nauja Vyriausybės darbuotoja – Tiramisu3
Laima Penek – oficiali Vyriausybės fotografė, į savo darbovietę nuo rugsėjo ateinanti nebe viena, o su augintine Tiramisu, kuri patogiai jaučiasi tiek šeimininkei ant peties, tiek Vyriausybėje prie vėliavų. ...
-
Rado roplio išvaizdos grybą: jo savybėmis domisi ir medikai3
Gamtininkas ir ornitologas Gediminas Gražulevičius per fotoaparato objektyvą dažniau dairosi į dangų, ieškodamas retesnių paukščių. Tačiau šį kartą, pažvelgęs sau po kojomis, gamtininkas aptiko keistos išvaizdos gryb...
-
Aplinkos ministras atsisakė didinti sumedžiojamų vilkų limitą6
Per 2024–2025 metų medžioklės sezoną leista sumedžioti 341 vilką – tiek pat, kiek praėjusį sezoną. ...
-
Kritinis derliaus klausimas: šiltėjantis klimatas verčia kurti atsparesnes sėklas
Indija – viena didžiausių kviečių ir ryžių augintojų bei vartotojų pasaulyje. Mokslininkai jau seniai stengiasi išauginti sėklas, kurios padidintų derlių, būtų atsparios sausrai ar augalų ligoms. Šis poreikis didėja, nes dėl...
-
Liūdnos prognozės: po vandeniu gali panirti ir kai kurie Lietuvos miestai?42
Bėgant metams, po vandeniu gali panirti ir kai kurie Lietuvos miestai. Tokie pareiškimai skamba Europos Parlamente. Klimato stichijos jau dabar naikina ir taip nedidelę Lietuvos pajūrio pakrantę, užlieja gyventojų namus. Panevėžio rajonas ir sos...
-
Įspėja vairuotojus: dabar – pavojingiausias laikotarpis1
Susidūrimai su laukiniais gyvūnais keliuose yra dažna problema. Šie įvykiai ne tik kelia pavojų eismo saugumui, bet ir lemia finansinius nuostolius. Draudikai įspėja, kad ruduo – vienas pavojingiausių laikotarpių, kuomet įvyksta daugiaus...
-
Liūdnos meteorologų žinios: potvyniai ir sausros tampa vis labiau nenuspėjami1
Liūdnos pasaulio meteorologų žinios: 2023 m. pasaulio upėms buvo sausiausi metai per daugiau nei tris dešimtmečius. Potvyniai ir sausros tampa vis labiau nenuspėjami, o tai lemia didelius nuostolius ir nelaimes. ...