- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau dešimtmetį vyksta Stelmužės ąžuolo, šiemet išrinkto Metų medžiu, klonavimo procesas. "Kauno diena" iš arti pažvelgė į mokslininkės entuziastės darbą.
Instituto entuziastė
Pirmą kartą surengtuose Metų medžio rinkimuose nugalėjo Zarasų rajone augantis Stelmužės ąžuolas. Tai ne tik seniausias – daugiau kaip 1 000 metų – Lietuvos ąžuolas. Jis jau tapo šalies simboliu. Iš Stelmužės ąžuolo gilių išaugintas ne vienas medis. Dar įdomesnis procesas vyksta Girionyse įsikūrusiame Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Miškų institute.
Šio instituto Miško augalų biotechnologijų laboratorijai vadovaujanti dr. Sigutė Kuusienė, nepaisydama buvusių nesėkmių, šioje laboratorijoje kantriai kuria Stelmužės ąžuolo kloną. Būtent čia šiuo metu jau galima pamatyti, medicininiais terminais kalbant, Stelmužės ąžuolo kamienines ląsteles, kurios gal po metų, gal po dvejų turėtų regeneruoti ūglius.
Klonavimo svarba
Nuo ląstelių paėmimo iš Stelmužės ąžuolo šakelės pumpurėlio iki tų ląstelių daugiau kaip 1 000 kartų įvairiose terpėse besikartojančio atsinaujinimo ciklo pabaigos, kol rasis ūgliai, – ilgas, beveik dešimtį metų trunkąs kelias. Jį labai apsunkino įspūdingas medžio amžius. Dėl šios priežasties Stelmužės ąžuolas labai sunkiai saugo savyje dauginimosi informaciją, jo ląstelės atsinaujina tik šakų pumpuruose. Be to, medis yra apniktas įvairių rūšių dumblių, grybų, samanų, infekcijų, todėl labai sunku gauti sterilią jo audinių kultūrą.
"Nepaisant minėtų kliuvinių, laboratorijoje jau seniai gyvybės požymius mėgintuvėliuose rodo paimtos ląstelės iš ąžuolo pumpurėlio. Jei pavyktų iš jų sėkmingai išauginti Stelmužės ąžuolo kloną – identišką dabartiniam ąžuolų patriarchui, man būtų didžiulė sėkmė, laimė. Juk, visų pirma, man šis ąžuolas yra Lietuvos, jos kantrybės, gyvybingumo simbolis, o antra, dar niekam Europoje nėra pavykę klonuoti tokio amžiaus ąžuolo", – pasakojo dr. S.Kuusienė.
Ilgaamžio genų ypatumai
Pasak pašnekovės, jei nesutriks ąžuolo klonavimo procesas, reikalaujantis daug kantrybės, žinių ir mokslininkės pasiaukojimo, Lietuva turės daugybę Stelmužės ąžuolui identiškų ąžuolų. Iš šio ąžuolo gilių išauginti stelmužiukai – mokslininkė išaugino jų dvylika – turi tik 50 proc. Stelmužės ąžuolo genų.
S.Kuusienės bandymai sukurti identiškus Stelmužės ąžuolui genus turinčius medžius svarbūs ir tuo, kad tokių senų medžių genetika yra labai įdomi, sukaupusi ilgaamžiškumo, atsparumo neigiamoms aplinkos sąlygoms genų. Tad galima tikėtis, kad klonuoti medžiai bus tokie pat ilgaamžiai kaip ir jų pirmtakas. Be to, Lietuvoje yra 26 gamtos paminklai, kurių ne vieno genetiką mokslininkė galėtų atkurti, juos klonuoti, tačiau tam reikėtų kitų pajėgumų, lėšų, suinteresuotų institucijų rimtos paramos. Tačiau mokslininkei labiausiai rūpi Stelmužės ąžuolo klonavimo sėkmė, šio Lietuvos ąžuolo galiūno kopijų likimas.
Ką reikėtų paaukoti?
Atrodo, kad šiandien tik vienintelei mokslininkei terūpi Stelmužės ąžuolo klonavimo sėkmė. O juk Kauno ąžuolynas ir kuri nors Kauno rajonui svarbi ąžuolų augimvietė garantuotai galėtų didžiuotis savais tikrais Stelmužės ąžuolais. Beje, šis ąžuolas galėtų tapti ir Europos medžiu. Juk Stelmužės senolis dabar išsiskiria iš kitų Europos gamtos senolių ne tik klonavimo procesu, bet ir pasakojimais, padavimais, kurie žymi jo, vešėjusio net ir Mindaugo laikais, istorinius gyvenimo tarpsnius.
Pasakojama, kad jo drevėje buvo rasti Napoleono kareivio griaučiai su išlikusiu prancūzišku šautuvu, kad per šią drevę galima patekti į požemių pasaulį. Padavimai byloja, kad šalia šio ąžuolo buvęs pagonių aukuras, kad čia žyniai aukodavo dievaičiui Perkūnui ožius, rugius, midų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas1
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį1
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...
-
Į šešis Kretingos rajono tvenkinius paleista pusantro tūkstančio žuvų1
Šeši Kretingos rajono tvenkiniai pagausinti žuvų ištekliais. Iš viso į juos paleistos keturios žuvų rūšys, kurių bendras skaičius siekia kiek daugiau nei pusantro tūkstančio. ...