- LNK.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuo metu Saulė yra magnetiškai itin aktyvi ir į Žemę paleido didelį įkrautų dalelių pliūpsnį.
Dėl to pastarosiomis dienomis buvo prognozuota stipri geomagnetinė audra, turėjusi siekti net septynių iš dešimties balų stiprumą. Apie magnetines audras plačiau LNK papasakojo mokslininkas dr. Vidas Dobrovolskis.
„Magnetine audra vadinamas reiškinys, kai trumpam sutrikdomas Žemės magnetinis laukas, t. y. jo stiprumas šiek tiek kinta. Pokyčiai paprastai nėra dideli, nuo kelių dešimčių procentų iki gal kelių kartų ekstremaliu atveju. Tai nulemia Saulė. Kai Saulės išsviestas įkaitintų dujų, paprastai tariant, debesis atlėkęs kliudo Žemę, ima sąveikauti su Žemės magnetiniu lauku. Tai ir sukelia pokyčių, trikdžių, tai, ką vadiname magnetine audra“, – aiškino Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas, astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskis.
– Ar tai vyksta nuolat? Kaip dažnai vykta magnetinės audros?
– Tai nėra nuolatinis procesas, bet jis, sakykime, banguoja su Saulės aktyvumo periodu, kuris trunka maždaug vienuolika metų. Kadangi šiuo metu Saulė yra pasiekusi eilinį savo aktyvumo maksimumą, gana dažnai įvyksta žybsniai, dažni dalelių išmetimai į erdvę, todėl pastaraisiais metais labai dažnai galima girdėti pranešimų apie magnetines audras, apie kitą reiškinį – Šiaurės pašvaistes. Turbūt dar artimiausius metus du tokie įvykiai bus gana dažni.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kiek balų yra šiuo metu vykstanti magnetinė audra?
– Šiuo metu iš tikrųjų ji labai silpna. Jos pikas buvo praėjusią naktį (naktį iš trečiadienio į antradienį, – „Kauno diena“) ir jis tesiekė vieną balą penkių balų skalėje, nors buvo prognozuota žymiai stipresnė audra. Tačiau tą dalelių debesį, atlėkusį iš Saulės, kuris tą naktį kliudė Žemę, Žemės magnetinis laukas tiesiog sugebėjo nukreipti į šalį ir dėl to audra buvo žymiai silpnesnė, negu buvo laukiama. Dėl to ir nepamatėme Šiaurės pašvaisčių, nors prognozės bylojo, kad turėjome visas galimybes jas pamatyti.
– Gegužės mėnesį buvusi audra, kaip vertintumėte, stipri buvo ar palyginti nelabai?
– Ji – taip. Ji patenka į vadinamųjų ekstremalių audrų kategoriją. Tačiau mes galėjome matyti labai gražias ryškias pašvaistes. Šiuolaikinės technologijos mums leidžia labiau apsisaugoti nuo tokių audrų, ypač mums Lietuvoje galima būti ramiems, nes esame gana toli į pietus, kad tai mūsų nepaveiktų. Mes esame aukso viduriuke – gana arti Šiaurės, kad galėtume matyti pašvaistes, grožėtis jomis, nors retai, bet kartu ne taip arti, kad mūsų prietaisams ar elektros perdavimo linijoms grėstų žalingas poveikis.
– Gal galite paaiškinti, kaip susidaro Šiaurės pašvaistė?
– Tos spalvos, rausvos arba žalsvos, iš tiesų yra Žemės atmosferos švytėjimas, t. y. kai Saulės dalelės pasiekia Žemę, jos įkaitina Žemės atmosferos viršutinius sluoksnius, taigi ten esantis deguonis, azotas pradeda švytėti. Tas spalvas mes ir matome. Pašvaistė yra tiesiog oro švytėjimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...
-
Į šešis Kretingos rajono tvenkinius paleista pusantro tūkstančio žuvų1
Šeši Kretingos rajono tvenkiniai pagausinti žuvų ištekliais. Iš viso į juos paleistos keturios žuvų rūšys, kurių bendras skaičius siekia kiek daugiau nei pusantro tūkstančio. ...
-
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos ataskaitoje – nerimą keliančios išvados
Nauja Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) ataskaita atskleidė dramatišką migruojančių sėjikinių paukščių populiacijų mažėjimą visame pasaulyje. ...
-
Lesyklėlių sezonas prasideda: ką verta žinoti?
Atvėsus orams, nemaža dalis gyventojų atidaro lesyklėlių sezoną. Kuo pavaišinti į jas atskrendančius paukštelius ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Šunų parodoje – visų veislių gražuoliai7
Šį savaitgalį Akademijos miestelyje, Kauno rajone vyksta visų veislių šunų paroda. ...
-
Mokslininkai įspėja, kad dar ne pabaiga: gamtos kataklizmų tik daugės6
Šie metai, 2024-ieji, gali tapti rekordiniai – karščiausi per visą stebėjimų istoriją. Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba įspėja: tikėtina, tai dar ne pabaiga. Daugės ir gamtos kataklizmų. ...
-
Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 ...
-
Į Klaipėdos gatves atklydo briedis3
Rudeninis gamtos šauksmas vėl atvijo miškų galiūną briedį į Klaipėdą. Antradienį ryte suaugęs gyvūnas blaškosi ties judriomis Minijos ir Nemuno gatvėmis. ...
-
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams – nauji „žaislai“
Dažniausiai išgirdus žodį žaislai, pagalvojame apie vaikus. Visgi tam tikros užimtumo priemonės yra reikalingos ir gyvūnams. Spalio pabaigoje į Lietuvos zoologijos sodą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos atkeliavo specialiai...